TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Daugiausiai nerimo dėl pinigų ir vaikų

2016 09 13 17:00
pixabay.com nuotrauka

Labiausiai nesaugūs Lietuvos gyventojai jaučiasi dėl savo vaikų ir finansų. Būsto ir automobilio saugumas, savo ir artimųjų sveikata bei gyvybė kelia kur kas mažiau nerimo – gyventojai dėl šių aspektų jaučiasi sau-gesni.

Tai rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa.

Palyginus 2013 m. ir 2016 m. gyventojų atsakymus apie saugumo jausmą, galima daryti išvadą, kad per trejus metus Lietuvos visuomenė iš esmės tapo saugesnė, nors tam tikri aspektai verčia žmones dabar labiau nerimauti nei anksčiau.

Draudikai spaudai išplatintame pranešime atkreipia dėmesį į du aspektus – finansinio saugumo jausmas ir saugumas dėl savo vaikų. Tai yra jautriausios temos mūsų visuomenei. Mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl finansų – tik 38 proc. apklaustųjų pasisakė esą saugūs. Antroji nesaugiausia tema yra vaikai – dėl jų saugūs jaučiasi 41 proc. apklaustųjų. Didžiausią saugumo jausmą Lietuvoje kelia būstas – dėl jo saugumo neabejoja 69 proc. visuomenės.

Taip pat pastebima, kad finansinis nesaugumas dabar yra padidėjęs: 2013 metais saugūs dėl finansų jautėsi 44 proc. apklaustųjų, 2016 m. – jau tik 38 proc.

„Paradoksalu, tačiau dabar, kai ekonomika kyla, pragyvenimo rodikliai gerėja, o bedarbystė mažėja, visuomenės nariai sakosi nesą tiek tikri dėl savo finansinės padėties, kaip buvo prieš euro įvedimą. Nors tuo metu būsimasis valiutos keitimas kėlė gana daug diskusijų ir neramių nuotaikų. Kartu su finansinio saugumo sumažėjimu siečiau ir nerimą dėl vaikų – tėvams tai pirmiausiai yra nesaugumas dėl vaikų ateities, kuri neišvengiamai susijusi su galimybėmis užtikrinti vaikams tinkamą išsilavinimą, pragyvenimo kokybę ir gerovę“, – teigė bendrovės vadovas M. Jundulas.

Ankstesnis tyrimas parodė, kad Lietuvoje tėvai linkę finansiškai remti net ir suaugusius savo vaikus, t.y. išlaikyti savo atžalas tol, kol šie išgali pragyventi savarankiškai. Todėl nerimą dėl vaikų galima būtų sieti ir su jaunų žmonių situacija Lietuvos darbo rinkoje, kuomet tėvai vis dar privalo finansiškai remti suaugusius vaikus, ir su jaunimo emigracija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"