TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dažniausiai bankrutuoja mažos kepyklos

2013 06 11 6:00
Maisto pramonė yra laikoma pagrindiniu darbdaviu regionuose. LŽ archyvo nuotrauka

Maisto pramonei Lietuvoje tenka 6–7 proc. visos ūkio sukuriamos pridėtinės vertės ir apie 20 proc. visos pramonės pridėtinės vertės. Šio sektoriaus būklė daugiausia lemia Lietuvos regionų ekonomikos raidą. Didžiausią nerimą kelia stambiųjų gamintojų dominavimas ir dėl pasaulinių demografijos problemų kylančios žaliavų kainos.

UAB „Creditreform Lietuva“ išanalizavo pastarųjų kelerių metų Statistikos departamento ir „Sodros“ turimą Lietuvos pramonės statistiką. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikia apie 750 maisto pramonės įmonių, jų gausėja, tačiau ši pramonės šaka pasižymi didžiule koncentracija – apie 80 proc. visų maisto pramonės gaminių tenka 50–60 proc. didžiausių įmonių. Tokia padėtis stabdo smulkiojo verslo plėtrą, stambieji smulkiuosius išstumia į pakraštį arba visiškai sunaikina. Tai rodo „Creditreform“ sudaryti maisto pramonės įmonių kreditingumo reitingai.

Tarp 2012 metais veikusių 55 vertintų stambiųjų maisto gamintojų nebuvo aptikta nė vienos nemokios arba didelio rizikingumo bendrovės, o tarp smulkiųjų tokių buvo daugiau nei trečdalis. Tai reiškia, kad jos arba likviduojamos, arba yra arti bankroto ribos. Šiame sektoriuje dažniausiai bankrutuoja mažos kepyklos.

Nuo 2012 metų sausio iki 2013-ųjų gegužės iš bankrutavusių 36 įmonių net 21 yra duonos kepykla ir konditerijos gaminių gamintoja. Tai daugiausia smulkios ir mažos bendrovės, neatlaikiusios stambiųjų gamintojų spaudimo.

Maisto pramonė yra itin svarbi Lietuvos regionų ekonomikai. Iš 55 didžiausių šios pramonės įmonių net 38, arba 69 proc., yra įregistruotos ir veikia ne didmiesčiuose. Tai didžiausia dalis stambiųjų įmonių, kurios registruotos regionuose. Iš 108 vidutinių maisto pramonės įmonių ne didmiesčiuose veikia 56, arba 51,9 procentai.

Krizei atspariausios

Maisto pramonės sektorius, kaip visuma, bene mažiausiai iš visų pramonės įmonių kentėjo nuo krizės ir demonstravo neblogus pelningumo rodiklius. Tiesa, pardavimo pajamos smuko ir šiame sektoriuje, bet tai paaiškinama tuo, kad 2009 metais smarkiai sumažėjo gyventojų – pagrindinių maisto vartotojų – pajamos ir atitinkamai maisto prekių kainos mažmeninės prekybos rinkoje. Tačiau nuo 2010-ųjų maisto pramonės pajamos nuolat kilo, ir pernai, palyginti su 2009-aisiais, padidėjo nuo buvusių 8,1 mlrd. litų iki 11,7 mlrd. litų.

Pavyzdžiui, 2009 metų II ir III ketvirtį pelningai dirbo 75 proc. maisto pramonės įmonių, o visoje pramonėje tokių buvo apie 55 procentus. Pelningiausias šiam sektoriui paprastai būna III metų ketvirtis, kai pigiausiai kainuoja šviežios žaliavos. Per pastaruosius penkerius metus sėkmingiausias maisto pramonei buvo 2011-ųjų III ketvirtis, kai pelną skaičiavo 83,1 proc. visų įmonių. Prasčiausia maisto pramonei būna metų pradžia: I ketvirtį pelningai dirba vos daugiau kaip pusė šio sektoriaus įmonių.

Pelningumo rodikliais maisto pramonės įmonės nuo kitos pramonės mažiau skyrėsi praėjusiais metais, kai visa gamyba demonstravo atsigavimą. Pavyzdžiui, 2012 metų II ir III ketvirtį ir maisto, ir visos pramonės pelningumo rodikliai buvo panašūs – pelno gavo 70–75 proc. abiejų lyginamų grupių bendrovių.

Prispaustos algos

Maisto pramonės gaminių savikainos struktūroje didelę dalį sudaro žaliavų, energetikos kainos ir rankų darbas. Pasak R.Trumpos, nederėtų stebėtis, kad labiausiai dėl to kenčia darbuotojų atlyginimai. Mat žaliavų bei energetikos kainos be paliovos kyla, ir prekių pardavimo kainos nespėja su šia tendencija – gamintojai neturi galimybių atitinkamai branginti savo gaminių, nes tai daugiausia greitai gendantys produktai, kurių laiku nepardavus patiriama nuostolių, o dauguma Lietuvos vartotojų linkę maisto prekes rinktis pagal kainą. Didėjant nekompensuojamai gamybos savikainai, mažiau galimybių lieka didinti darbuotojų atlyginimus.

Pasak R.Trumpos, bent kiek akivaizdesnis algų maisto pramonėje didinimas iš karto pakeltų maisto produktų kainas. Juk maisto pramonėje dirba apie 39,2 tūkst. žmonių, todėl, norint labiau didinti algas, reikėtų mažinti etatų ir visiškai atsisakyti investicijų. Tai kažin ar galėtų būti išeitis, nes, kaip minėta, maisto pramonė laikoma pagrindiniu darbdaviu regionuose.

Pernai darbuotojų atlyginimams (vidutinė alga tesiekė 909 litus) maisto pramonės įmonės skyrė vidutiniškai 5,7 proc. išlaidų, palyginti su 8,1 proc. 2008 metais, tačiau per tą laiką 31,3 proc. padidėjo išlaidos žaliavoms ir energetikai.

R.Trumpa prognozuoja, kad žaliavų kainos ir ateityje bus didžiausias iššūkis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio maisto pramonei dėl nesiliaujančio gyventojų skaičiaus augimo. Labiausiai tai pajus maisto pramonės įmonės, naudojančios grūdus, pieną ir kitą žaliavą, kurioje prekiaujama tarptautinėse rinkose. Šios žaliavos kainų atgarsis iškart pasiekia ir Lietuvą, nepriklausomai nuo derliaus. Taip atsitiko praėjusį rudenį, kai pasaulinių grūdų kainų augimas sutapo su gausiu derliumi Lietuvoje.

Maisto pramonės kreditingumo reitingas pagal įmonių dydį 2013 metų balandžio 1 dieną, proc.

Įmonių tipasNemokiosDidelė rizikaVidutinė rizikaMaža rizika
Stambios (55 įmonės)0016,483,6
Vidutinės (103 įmonės)4,92,923,368,9
Mažos (161 įmonė)7,52,532,357,8
Smulkios (393 įmonės)8,727,740,722,9

Šaltinis: „Creditreform Lietuva“

Lietuvos maisto pramonės šakų lyginamasis svoris 2012 metais, proc.

Pienas30,9
Mėsa19,6
Grūdai, miltai, pašarai14,8
Žuvis9,8
Cukrus, kava, šokoladas, padažai8,9
Duona, makaronai7,5
Vaisiai, daržovės2
Kiti6,5

Šaltinis: Statistikos departamentas, „Creditreform Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"