TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dažniausiai valdininkai kyšininkauti bando Alytuje, Vilniuje ir Kaune

2016 08 18 9:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslą reguliuojančios institucijos kyšio dažniausiai tikisi iš Alytaus, Vilniaus ir Kauno regionuose dirbančių smulkių ir vidutinių įmonių. Per pastaruosius penkerius metus iš viso kas aštunta Lietuvos įmonė teigia sulaukusi tokių užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų.

Tokius duomenis atskleidė „Citadele“ banko užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2016 m. pavasarį atliktas Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas, teigiama banko pranešime žiniasklaidai.

Daugiausia užuominų duoti kyšį pripažino gavę verslininkai, dirbantys Alytaus (19,2 proc.), Vilniaus (17,7 proc.) ir Kauno (15,8 proc.) regionuose. Dažniausiai su tokiais atvejais susiduria gamybos įmonės (18 proc.), rečiausiai – intelektualinių paslaugų teikėjai (5 proc.)

„Investuotojų forumo“ vadovės Rūtos Skyrienės teigimu, korupcija vis dar įvardijama kaip viena pagrindinių Lietuvos verslo sektoriaus problemų.

„Užsienio investuotojų manymu, korupcija ir šešėlinė ekonomika bene labiausiai kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir gadina investicinį klimatą. Tiesa, iš forumo narių niekada niekas nesakė, kad būtų susidūręs su valdžios korupcija ar kažkokiomis užuominomis. Bet reikia manyti, kad mūsų valdžios atstovai jau pakankamai gerai supranta, kad užsienio kapitalo įmonės kyšių neduoda“, – aiškina „Investuotojų forumo“ vadovė.

„Citadele“ banko tyrimo duomenimis, siūlymo duoti kyšį sulaukia beveik 12 proc. Lietuvos kapitalo bendrovių ir vos 6 proc. užsienio kapitalo įmonių.

„Kylantys korupcijos skandalai, išryškėjančios verslo ir politikos veikėjų sąsajos patvirtina įspūdį, kad problema yra reali, ir investuotojai į tai reaguoja, susidarydami savo nuomonę apie galimybes dirbti Lietuvoje. Yra tekę girdėti, kad, lyginant su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, pas mus akivaizdžių korupcijos apraiškų visgi yra gerokai mažiau“, – situaciją komentuoja R.Skyrienė.

Apklausą užsakiusio banko valdybos pirmininko Skirmanto Jarecko teigimu, dabartinės įmonių nuotaikos rodo, kad susitelkiama ties einamosiomis problemomis, o korupcijos rizika lieka nuvertinta. Pasak jo, korupcija kol kas negali lygintis su nuogąstavimais dėl didelės mokestinės naštos (53 proc.), kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu (34 proc.) bei biurokratinėmis verslo reguliavimo procedūromis (31 proc.).

„Dalis korupcinių veiksmų veikiausiai net neidentifikuojami kaip tokie ir suprantami kaip kasdienės prigijusios verslo praktikos. Tas faktas, kad nemažai įmonių pripažįsta susidūrusios su korupcijos apraiškomis, bet tik menka dalis tai įvardija kaip problemą, rodo, jog yra dar daug erdvės skaidrios verslo aplinkos didinimui“, – sako „Citadele“ banko valdybos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"