TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degalinių susitarimas ar konkurencija?

2010 01 09 0:00
Degalų kainoms pašokus per savaitę beveik 10 proc., valdininkai dar tik žada pradėti tyrimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąją šių metų savaitę vairuotojus sukrėtusios 10 proc. pašokusios degalų kainos jau atsidūrė Konkurencijos tarybos akiratyje. Nieko neįtikina degalų pardavėjų aiškinimai, kad jie po taikytų nuolaidų kainas grąžina į "normalų" lygį.

Ir vartotojams, ir ekspertams kyla klausimas - koks yra "normalus" degalų kainų lygis, kad šiuo metu jas teko iki jo kelti kasdien? Vairuotojai puikiai prisimena, kai prieš pusantrų metų benzino ir dyzelino litro kaina buvo perkopusi 4 litų ribą, o automobilinės dujos kainavo per 2 litus. Tada, 2008 metų liepos mėnesį, šviesiosios naftos kaina Niujorko biržoje buvo apie 126 JAV doleriai už barelį. Mažeikių terminale degalinių įmonės už 1000 litrų A-95 markės benzino tada mokėjo apie 3430 litų. Tiek pat dyzelino kainavo apie 3750 litų, o dujų - maždaug 3400 litų.

Bet vakar šviesiosios naftos kaina Niujorko biržoje buvo 82,33 JAV dolerio už barelį, t. y. 35 proc. mažiau nei tuomet, prieš pusantrų metų, kai degalų kainos siekė dabartinį lygį.

Bendrovės "ORLEN Lietuva" Mažeikių terminale degalinėms 1000 litrų A-95 markės benzino vakar kainavo 3585 litus, toks pats kiekis dyzelino - 2985 litus, tona dujų - 3114 litų. Didmeninė benzino kaina Lietuvoje per pusantrų metų išliko "auksinio" lygio, nors nafta pasaulinėje rinkoje dabar yra atpigusi trečdaliu. Tiesa, dyzelinas didmeninėje rinkoje dabar kainuoja 20 proc. pigiau, dujos - 8 proc. pigiau. Tačiau degalinių švieslentės rodo, pasak degalų pardavėjų, "normalią" degalų kainą.

Vakar degalai Lietuvoje kainavo brangiausiai Baltijos valstybėse, paskelbė BNS. Pigesnis nei Latvijoje ar Estijoje tik dyzelinas. Lyginant degalų kainas bene brangiausiai juos siūlančiame "Statoil" degalinių tinkle, 95 markės benzinas Lietuvoje 9 proc. brangesnis nei Latvijoje ir 7 proc. - nei Estijoje. Suskystintų dujų kainos didesnės atitinkamai 5 proc. ir kiek daugiau nei 1 procentu. Dyzelinas Lietuvoje kainuoja 3,5 proc. mažiau nei Latvijoje ir 8 proc. mažiau nei Estijoje.

Tikrina kartelinio susitarimo signalus

Prieš metus šalies vairuotojai žinojo, kad dėl didėsiančio degalų akcizo benzinas, dyzelinas ir dujos brangs nuo metų pradžios, ir automobilių bakus prisipildė dar jų išvakarėse. Bet šiemet pasikartojęs toks pats degalų kainų šuolis buvo it perkūnas iš giedro dangaus.

LŽ primena, lygiai prieš metus pasikeitus degalų akcizo ir PVM mokesčio tarifams litro benzino kaina degalinėse pakilo apie 48 centus, dyzelino - apie 25 centus, dujų - apie 41 centą. Šio kilimo priežastys vartotojams buvo aiškios ir iš anksto žinomos.

Šiemet šovus panašiam degalų kainų fejerverkui, kyla klausimas - kokia bus Konkurencijos tarybos reakcija į šios savaitės įvykius šalies degalinėse?

Tačiau ką tik paskirtas šios institucijos vadovu ilgametis jos narys Jonas Rasimas padėties neketina komentuoti dar bent tris savaites, kol apsipras naujame poste. Tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė LŽ tikino, kad rinka yra nuolat stebima ir degalų mažmeninių kainų analizė rodo, jog stambiųjų degalinių operatorių kainos nėra identiškos - jos skiriasi keliais procentais. Tai neva liudija, kad degalinių operatorių įmonės tarpusavyje konkuruoja ir todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atskirų degalinių tinklų gali būti vykdoma bendra kainų politika.

"Ir šios savaitės pokyčius, ir visas priežastis tarybos specialistai aiškinasi ir stebi. Dėl galimų draudžiamų susitarimų pagrįstų įrodymų nėra, tačiau esame gavę signalų dėl jų galimybės. Tyrimas galėtų būti pradėtas, jeigu turėtume tiesioginių tokio draudžiamo susitarimo įrodymų. Todėl jeigu kam nors yra žinomos kokios nors faktinės aplinkybės dėl galimo šios rinkos dalyvių susitarimo, Konkurencijos taryba laukia informacijos", - sakė P.Kvietkauskienė.

Pasak jos, kad dabar norima kainas normalizuoti, Konkurencijos tarybos taip pat neįtikina.

Stebi konkurentus?

Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros "Raidla Lejins & Norcous" asocijuota teisininkė Ilona Jančiauskaitė LŽ sakė, kad mažmeninių degalų kainų mažėjimas arba didėjimas tuo pat ar panašiu metu gali būti nulemtas daugelio priežasčių ir jokiu būdu negalėtų būti vienareikšmiškai aiškinamas kaip nulemtas degalų pardavėjų tarpusavio susitarimų. "Tokius degalų kainų pokyčius be žaliavos kainų pasikeitimo galėjo nulemti ir degalų pardavėjų tarpusavio konkurencija. Ūkio subjektams yra būdingas lygiagretus elgesys rinkoje. Ūkio subjektai stebi konkurentus ir prisitaiko prie kitų rinkos dalyvių. Taip pat dažnai konkuruodami rinkos žaidėjai seka kainų lyderio elgesį, tai yra, pavyzdžiui, kažkuriam vienam degalinių tinklui padidinus ar sumažinus degalų kainas, kiti rinkos žaidėjai tą matydami elgiasi taip pat. Mažmeninės degalų kainos yra skelbiamos viešai, todėl konkurentams stebėti kitų ūkio subjektų elgesio pokyčius nėra sudėtinga", - aiškina teisininkė I.Jančiauskaitė.

"Be abejo, degalų kainų mažėjimas ar didėjimas rinkoje panašiu metu gali būti vienu iš kartelinių susitarimų požymių, tačiau pažeidimui įtarti turi būti patenkintos ir kitos sąlygos, o tokios informacijos neturime", - sakė ji.

Bet Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys įsitikinęs, kad degalų kainų didėjimas yra verslo susitarimo pasekmė, nes "yra susitarta ir dėl to, kad tai nebūtų tikrinama".

"Valdžia nieko nedaro. Į tai, kad kainos pakilo, jai nusispjauti. Juk Seimo nariams, Vyriausybės pareigūnams už degalus bus užmokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų, o paprastas žmogelis viską turi padengti. Kad vyksta karteliniai susitarimai - akivaizdu. O valstybinės institucijos, turinčios ginti vartotojus, neatlieka savo funkcijų, nors turėtų reaguoti operatyviai", - LŽ sakė jis. Pasak K.Papšio, karteliniai susitarimai turi didžiausias neigiamas pasekmes vartotojams.

Pirmos savaitės faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2010 metų pirmąją savaitę šviesiosios naftos kaina Niujorko biržoje padidėjo 2,9 procento. Savaitės pradžioje šioje biržoje šviesiosios naftos kaina buvo apie 80,0 JAV dolerių už barelį, pabaigoje - apie 82,33 JAV dolerio už barelį.

AB "ORLEN Lietuva" terminale šią savaitę dyzelino kaina padidėjo 2,4 proc., dyzelino žemės ūkiui - 2,2 proc., krosnių kuro - 7,3 proc., benzino A-95 - 3,2 proc., o automobilinių dujų - 2,9 procento.

Mažmeninėje prekyboje (UAB "Lietuva Statoil", UAB "Lukoil") 2010 metų pirmąją savaitę A-98 markės benzino kaina padidėjo 5,8 proc., benzino A-95 - 7,1 proc., dyzelino - 8,6 proc., dyzelino žemės ūkiui - 4 proc., o automobilinių dujų - 2,2 procento.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai) mažmeninės degalų kainos (UAB "Lietuva Statoil", UAB "Lukoil") analizuojamu laikotarpiu buvo panašios. Benzinas A-95 Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainavo apie 3,92 Lt/l (atitinkamai +6,2 proc., +5,9 proc., +5,4 proc. ir +5,9 proc.). Benzinas A-98 analizuojamu laikotarpiu visuose didžiuosiuose miestuose kainavo apie 4,0 Lt/l (atitinkamai +5,8 proc., +5 proc., +5,3 proc. ir +5,5 proc.). Dyzelinas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose analizuojamu laikotarpiu kainavo apie 3,27 Lt/l (atitinkamai +7,9 proc., +7,6 proc. ir +7,2 proc.), o Klaipėdoje - 3,29 Lt/l (+7,5 proc.). Automobilinės dujos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainavo 1,97 Lt/l (atitinkamai +3,1 proc., +2,6 proc., +2,6 proc. ir +2,6 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"