TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degalų antkainius apnuogino nuolaidos

Degalų pardavėjai įsisuko į naujos mados verpetą - jie varžosi siūlydami vis didesnių nuolaidų, o vairuotojai pradeda įtarti - galbūt degalų kainos vėl artėja prie rekordinių aukštumų?

Pastaruoju metu degalai vėl tik brangsta, dyzelino kaina beveik susilygino su benzino, bet retas vairuotojas moka tiek, kiek parašyta degalinės švieslentėje. Visi didieji degalinių tinklai ir didžioji dalis mažesniųjų savo klientams pigiai išduoda nuolaidų korteles, o jei tinklo kortelės klientas neturi, ne bėda - tinka ir banko, telekomunikacijų, prekybos centrų nuolaidų kortelės ar net čekiai.

10 centų nebestebina

Įprasta, kad skambiais užrašais "išpardavimas", "nuolaidos" ar didžiuliais skaičiais su minuso ženklu pirkėjus beveik visus metus vilioja aprangos ar buities prekių parduotuvės, bet pastaruoju metu šia mada pasekė ir degalinės. Anksčiau gana nebloga 3-5 centų litrui degalų laikyta nuolaida šiandien nieko nebedomina. Gera nuolaida laikoma bent 10 centų mažesnė litro kaina, bet pasitaiko net iki -20 centų siekiančių pasiūlymų.

Degalinių tinklai vis dažniau ėmė skelbti "laimės valandas" ar "laimingus savaitgalius", kai klientams siūloma degalų įsipilti su didesne nuolaida, be to, nebereikalaujama turėti degalinės nuolaidų kortelės, nes tam tinka ir įvairių prekybos centrų lojalumo kortelės, o kartais užtenka turėti tik pirkinių kvitą ir nuolaida degalų litrui jau siekia 8-13 centų.

Dar visai neseniai apie tokias nuolaidas net nebuvo galima pasvajoti, o ir 10 centų nuolaidą suteikiančios kortelės buvo skiriamos tik ypatingiems klientams. Degalinių operatoriai tvirtindavo, esą nuo kiekvieno litro degalų jie gauna vos po keliolika centų pelno, taigi natūralu, kad vairuotojams nejučia kyla klausimas - kokia turėtų būti degalinių pelno marža, jei jos gali pasiūlyti net iki 20 centų siekiančių nuolaidų?

Galbūt degalai pabranginti tik todėl, kad būtų erdvės kainai sumažinti viliojančiomis akcijomis? Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikino, kad taip nėra ir neslėpė, jog mažėjant degalų suvartojimui degalinės pešasi dėl kiekvieno kliento. "Mūsų rinkoje vyksta kainų karai, - neslėpė jis. - Tokios didelės nuolaidos neveda prie gero. Vartotojams išties gali kilti įvairių minčių."

Gaudo klientus

Degalų pardavėjai pripažįsta, kad nuolaidų madą mūsų krašte įvedė stambiausi rinkos žaidėjai, nes besitraukiant benzino rinkai ir sparčiai brangstant dyzelinui teko griebtis šiaudo, bandant išlaikyti klientus.

"Neste Lietuva" mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys aiškino, kad degalai Lietuvoje brangsta tik dėl kylančių kainų pasaulinėje rinkoje. "Nuolaidos skirtos klientų lojalumui padidinti, to ir siekiame", - tvirtino pašnekovas. Pasiteiravus apie galimybę tiesiog sumažinti kainas tokia dalimi, kokią siekia nuolaida, A.Miežys neatmetė tokios galimybės, bet kol kas tinklui pasiteisina esama sistema. "Klientams visada malonu žinoti, kad pavyko naudingai įsigyti degalų. Nėra absoliutaus pigumo ar brangumo, todėl kertinis elementas - įsitikinimas dėl gero sandorio", - aiškino jis.

"Vakoil" degalinių tinklo direktorius Povilas Ugianskis taip pat mano, kad taikomos didžiulės nuolaidos tiesiogiai susijusios su išaugusia konkurencija rinkoje. "Šiemet atidarėme dvi degalines: vieną - Marijampolėje, kitą - Vilniuje. Vos tik mūsų degalinės pradėjo veiklą, netoliese įsikūrę konkurentai keliais centais sumažino degalų kainą", - pasakojo jis. Neįprastai dideles nuolaidas siūlančio tinklo vadovas aiškino, kad, kaip ir dauguma kitų verslo įmonių, degalinių tinklai aktyviai naudoja įvairias rinkodaros priemones, nes konkuruoja dėl klientų. Bet ši konkurencinė kova neturi lemiamos įtakos galutinei švieslentėse skelbiamai degalų kainai. "Ne degalinių tinklai, kurių marža yra fiksuota, diktuoja kainas, o naftos spekuliantai ir naftos perdirbimo įmonės, kurių skaičius mūsų rinkoje, kaip žinia, yra apribotas iki minimumo", - ieškojo kainos augimo priežasčių pašnekovas.

Vėl rodo į didmenininkus

Pašnekovų manymu, esama padėtis rinkoje, kai pardavėjai varžosi dėl centų, susiklostė todėl, kad mažmenininkų labai daug, o didmeninėje prekyboje turime tik vieną žaidėją - "Orlen Lietuva" naftos produktų gamyklą, iš kurios degalus perka visos krašto degalinės. Kiek tiksliai už degalus vieną ar kitą dieną jai mokėjo mažmenininkai, nežinoma, nes gamykla nebeskelbia kasdien svyruojančių degalų kainų. Ji pateikia tik apibendrintą savaitės informaciją.

Gamintojo duomenimis, gruodžio pradžioje didmeninė litro benzino kaina buvo 4,08 lito, ji nuo pavasario pasižymėjo dideliais svyravimais ir šiuo metu yra maždaug 20 centų mažesnė nei metų viduryje. Dyzelino kainų tendencijos priešingos - su nedideliais svyravimais šių degalų kaina tik didėja ir gruodžio pradžioje siekė 4,03 lito. Didmeninė automobilinių dujų kaina taip pat kyla, ji pasiekė 2,12 lito už litrą.

Šis kainų pokytis atsispindi ir mažmeninėse kainose. Dyzelinas nuo metų pradžios pabrango labiau nei benzinas ir šiuo metu beveik susilygino su brangiausia degalų rūšimi. Kartu kyla ir automobilinių dujų kaina, ji šiuo metu pasiekusi neregėtas aukštumas - litras dujų jau kainuoja pustrečio lito.

Anot L.Vosyliaus, dyzelino brangimas susijęs su šaltuoju metų laiku, kai visame pasaulyje kyla dyzelino paklausa. Dyzelino kaina paprastai šiek tiek padidėja kiekvieną žiemą, nes jis naudojamas ne tik lengviesiems automobiliams ar komerciniam transportui, bet ir energetikoje - pastatų šildymui.

Kaina - tik aukštyn

Kuo šaltesnė žiema, tuo didesnio kainų augimo galima tikėtis, o kol kas vairuotojus guodžia gana švelnūs orai. Žiemą dyzelino visame pasaulyje suvartojama maždaug tris kartus daugiau nei benzino. Bet dėl vis menkstančio benzinu varomų automobilių populiarumo manoma, kad dyzelino paklausa, o kartu ir kaina, nebegrįš į buvusį lygį.

"Dėl mažesnio dyzelino akcizo, jo pardavimas dar skaičiuojamas "su pliusu", bet benzino paklausa tragiškai sumažėjusi", - tvirtino L.Vosylius. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis daugiau naujų automobilių parduodama su mažiau degalų vartojančiais dyzelinu varomais varikliais, o benzininiai varikliai jau imami vadinti prabanga. Dėl to, anot pašnekovo, galima nebent tikėtis, kad pavasarėjant dyzelino kainos kiek stabtelės, bet kad imtų kristi, vilčių mažai. "Kartosime kitų šalių praktiką ir dyzelinas viršys benzino kainą. Kadaise planavome, kad jų kainos susilygins, bet kad taip greitai - nesitikėjome", - dėstė jis. Vairuotojus guodžia tik tai, kad Finansų ministerija žadėjo nuo kitų metų pradžios nebedidinti nė vienos degalų rūšies akcizo.

Pusė kainos - mokesčiams

Brangstančia nafta džiaugiasi jos išgavėjai bei perdirbėjai, bet degalinėms baisu dėl klientų sumažėjimo. "Naftos produktų brangimas mums naudos neduoda, nes kyla paskata važiuoti degalų į gretimas valstybes. Ne iš gero gyvenimo žmonės gaišta laiką ir pilasi abejotinos kokybės degalus", - aiškino L.Vosylius.

Mokesčiai iš tiesų sudaro didžiulę dalį degalų kainos. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, net pusę benzino kainos sudaro akcizas bei pridėtinės vertės mokestis, dar 44 proc. - didmeninė produkto kaina, o pardavėjui lieka tik apie 6 proc. pelno. Dyzelinių degalų atveju didžiausia kainos dalis, apie 53 proc., atitenka didmenininkui, o mokesčiai valstybei siekia 42 proc. dėl taikomo mažesnio akcizo nei benzinui. Mažmenininkui liekanti pelno dalis, kaip deklaruojama, - apie 5 proc., t. y. tik apie 23-25 centai nuo litro. Be to, iš šių pajamų verslininkams reikia išlaikyti degalines, organizuoti logistiką bei mokėti atlyginimus darbuotojams. "Tokių maržų energetikos versle tiesiog negali būti. Sakoma, neapsimoka verstis energetika, jei nėra bent 10 proc. pelno", - sakė L.Vosylius. Bet padidinus degalų kainas vairuotojai vėl imtų ieškoti pigesnių rusiškų ar baltarusiškų degalų ir visai nevažiuotų į lietuviškas degalines, todėl pardavėjams tenka ieškoti kitų kelių.

Pašnekovo manymu, degalinių tinklai nebegali gauti papildomų pajamų didindami pelno maržas, todėl ir griebėsi radikalių akcijų, tikėdamiesi susirinkti reikiamą sumą pajamų dėl didesnės apyvartos. Tik neaišku, kiek ilgai degalinės galės mėgautis neoriginalia ir brangiai kainuojančia nuolaidų korta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"