TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degalų gamintojai mažų kainų nežada

2009 03 10 0:00
"Mažeikių nafta" tikisi, kad valdžia nesudarys barjerų per "Klaipėdos naftos" terminalą eksportuoti jos produktus.
LŽ archyvo nuotrauka

Kadangi Lietuvoje degalai brangesni nei kitose gretimose šalyse, kelias iki artimiausios degalinės nutolo už Lenkijos sienos. "Mažeikių nafta" didžiausiais to kaltininkais įvardija nuvertėjusį zlotą ir mūsų valdžios sprendimus, o Finansų ministerija nė nesvarsto siūlyti keisti degalams taikomų akcizų tarifų.

"Mažeikių nafta" teigia, kad degalai Lietuvoje brangesni dėl didesnio nei kitose šalyse jiems taikomo akcizo bei dėl smukusio Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu. Finansų ministerija to priežastimi taip pat nurodo kaimynų valiutos kurso kitimą, tačiau nesutinka, kad nuo metų pradžios pakeltas akcizas turėjo didžiausią įtaką degalų kainoms - esą jas Lietuvoje lemia ir didesnė nei kai kuriose kitose valstybėse mažmeninės prekybos marža. O siūlymų mažinti akcizų tarifą nė nesvarsto. Lietuvoje degalų suvartojimas kas mėnesį vis mažėja.

Faktai

Ūkio ministerijos specialistai 2008 metų ekonomikos apžvalgoje skaičiuoja, kad Lietuvoje pernai suvartota 1 proc. mažiau degalų negu 2007-aisiais - iš viso 2,695 mln. tonų.

Anot Ūkio ministerijos, 2008 metais benzino suvartojimas sumažėjo 0,9 proc., iki 431 tūkst. tonų, suskystintų dujų - 10,9 proc., iki 230 tūkst. tonų. Pernai, palyginti su 2007 metais, 2,2 proc., iki 1,102 mln. tonų, padidėjo dyzelino suvartojimas, o mazuto - 16,6 proc., iki 344 tūkst. tonų.

Apie 84 proc. šalies naftos produktų poreikio patenkina "Mažeikių nafta", 16 proc. - importuotojai. Šalies naftos sektoriuje praėjusių metų pabaigoje veikė 350 prekybos naftos produktais įmonių, jos valdė 842 degalines.

"Mažeikių naftos" pateiktais duomenimis, sausį benzino suvartojimas Lietuvoje per mėnesį buvo padidėjęs 2,6 proc., dyzelino - sumažėjęs 21,4 procento. Vasarį vartojimas smuko atitinkamai 1 ir 24 procentais.

Nėra galimybių piginti

"Degalų suvartojimo kritimas buvo fiksuojamas maždaug nuo 2008 metų vidurio. Tokios tendencijos laikosi ir toliau. Pasirodo, mūsų pesimistinis variantas dabar yra optimistinis", - sako Sigitas Zakalskis, "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas.

Tokį suvartojimo smukimą jis sieja su padidėjusiu akcizu ir besitraukiančia ekonomika, kai sumažėja vežimų apimtis. Pasak S.Zakalskio, valiutų kursų pasikeitimas ir akcizų skirtumas atskirose valstybėse daro didžiausią įtaką jose parduodamų degalų kainai.

Lietuvoje benzino akcizas sudaro 1,5, Latvijoje - 1,31, Estijoje - 1,24, Lenkijoje - 1,20 lito, dyzelino - atitinkamai 1,14, 1,15, 1,14, 0,83 lito.

"Lietuva yra tranzitinė valstybė, per ją keliauja dideli srautai krovinių. Smukus Lenkijos zlotui akcizas tapo mažesnis nei Lietuvoje, tad vežėjai nebepila degalų Lietuvoje - Lenkijoje jiems labiau apsimoka. Tai stipriai atsiliepia mūsų valstybės biudžetui. Jeigu taip tęsis toliau, Lietuvos rinkoje bus tikrai nelinksma, ypač kalbant apie dyzelino pardavimą ir akcizo mokesčio surinkimą į biudžetą", - minėjo S.Zakalskis. Lietuvos biudžetas per pirmus du šių metų mėnesius nesurinko 8 proc. planuoto gauti akcizo mokesčio.

"Degalų kainos 20 centų už litrą, kaip buvo skelbta viešojoje erdvėje, gali kristi tik sumažėjus degalų kainoms pasaulinėje rinkoje. Kitų galimybių nėra, - teigė pašnekovas. - Neįmanoma, kad "Mažeikių nafta" galėtų tiek atpiginti degalus savo sąskaita."

Mažmenininkai griebia grietinėlę?

Finansų ministerija (FM) atliko lyginamąją analizę dėl degalų kainų konkurencingumo Lietuvoje ir gretimose ES valstybėse. Jos rezultatai, kaip teigia FM, parodė, kad kainų skirtumus iš esmės lėmė zloto kurso kitimas lito atžvilgiu ir didesnės mažmeninės prekybos maržos Lietuvoje, o ne nuo metų pradžios mūsų krašte padidintas degalų akcizas.

"Per pastaruosius tris mėnesius Lenkijos zloto kursas lito atžvilgiu nukrito 22 procentais. Tai atitinkamai lėmė ir akcizų tarifų skirtumą. Be to, jau nuo šių metų pradžios Lietuvoje degalų kainos mažmeninėje prekyboje, atskaičius mokesčius, pastebimai pakilo, palyginti su Lenkija ir Latvija", - rašoma FM pranešime žiniasklaidai.

Pasak pranešimo, analizė parodė, kad mūsų šalies mažmeninėje prekyboje taikomos didesnės maržos - apie 0,10 lito už litrą degalų, palyginti su Latvija, ir maždaug 0,20 lito už litrą benzino bei 0,30 lito už litrą dyzelino, palyginti su Lenkija.

"Dėl šių priežasčių net sumažinus Lietuvoje šiuo metu benzinui ir dyzelinui taikomus akcizų tarifus iki 2008 metų lygio, dyzelino kaina išliktų apie 0,22 lito už litrą didesnė nei Lenkijoje, benzino - atitinkamai 0,07 lito didesnė už litrą. Tačiau valstybė netektų maždaug 360 mln. litų planuojamų pajamų", - teigiama pranešime.

FM tvirtina, kad planuodama papildomas 2009 metų biudžeto pajamas iš didinamų degalų akcizų jau įvertino riziką, jog dėl ekonominės padėties pokyčių šalyje gali sumažėti degalų pardavimas, ir neketina siūlyti keisti degalams taikomų akcizų tarifų.

"Klaipėdos naftos" terminalas patogus ne visiems

Vakar naujienų agentūra BNS pranešė, kad "Klaipėdos nafta" sudarė verslininkams galimybę įvežti naftos produktų per jos valdomą Klaipėdos naftos terminalą. Įmonės pranešime sakoma, jog "Klaipėdos nafta" turi visas technines galimybes priimti iš tanklaivių benziną ir dyzeliną, todėl teiks tokią paslaugą verslininkams, kurie planuoja importuoti į Lietuvą benziną ir dyzeliną. Pasak bendrovės, terminalas yra techniškai parengtas perpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir iš tanklaivių - į cisternas. Šiai procedūrai būtų naudojamos kranto talpyklos. Be to, esant poreikiui įmonė gali perpilti šviesiuosius naftos produktus ir į autocisternas.

Terminale įrengtoje autocisternų pildymo aikštelėje vienu metu galima pripilti keturis benzinvežius. Vyriausybė tikina, kad skatindama importuotojus įvežti naftos produktus per "Klaipėdos naftą" siekia padidinti konkurenciją rinkoje ir sumažinti degalų kainas.

S.Zakalskis mano, jog "Klaipėdos naftos" terminalas nėra nepriekaištingas tokiam tikslui. Pasak jo, aplink Lietuvą veikia maždaug dešimt naftos perdirbimo gamyklų, kurių dauguma galėtų gabenti degalus į mūsų kraštą tanklaiviais, o šie švartuotųsi "Klaipėdos naftos" terminale.

"2007-2008 metais "Mažeikių nafta" importavo Baltijos rinkai apie 200 tūkst. tonų degalų. Po gaisro negalėjome vykdyti įsipareigojimų, todėl dalį degalų vežėmės iš kitų gamintojų. Tik apie 15 proc. jų buvo importuoti per "Klaipėdos naftą". Šios įmonės terminalas gali importuoti degalus, bet jis nėra pats patogiausias. "Klaipėdos nafta" - eksportui orientuotas terminalas, nelabai tinkamas importui. Mažam importuotojui labai sudėtinga nusipirkti degalų jūroje, - pirmadienį žurnalistams dėstė S.Zakalskis. - "Klaipėdos nafta" nėra vienintelis Lietuvoje terminalas, sugebantis ir galintis importuoti. Jo pašonėje veikia naujas modernus Krovinių terminalas, kurio pajėgumas - 2 mln. tonų naftos produktų per metus. To užtenka visos Lietuvos poreikiams patenkinti."

Jis sakė tikintis, kad valdžia nesudarys barjerų per "Klaipėdos naftos" terminalą eksportuoti naftos produktus. Esą jei terminalas bus užkimštas importu, Lietuva praras nemažai pinigų, nes jų neteks ir "Mažeikių nafta", ir "Lietuvos geležinkeliai", mokantys valstybei mokesčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"