TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degalų kainos neviltis

2010 04 17 0:00
Degalų pardavimas degalinėse krinta, nes vairuotojai ieško būdų jų įsigyti pigiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Iš vairuotojų kišenės bando pralobti ir degalų prekeiviai, ir valstybė, o nebeišgalintieji už litrą degalų mokėti daugiau nei 4 litus suka į kontrabandininkų garažus.

Finansų ministerijai paskelbus valstybės biudžeto pajamų surinkimo duomenis, paaiškėjo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį įplaukų už visas akcizines prekes gauta mažiau nei tikėtasi. Viena svarbiausių akcizinių prekių grupių yra degalai. O jų pardavimas degalinėse krinta, nes vairuotojai ieško būdų degalų įsigyti pigiau.

Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad mažesnės nei planuotos akcizų įplaukos į biudžetą galėjo būti ne tik planavimo klaida, bet ir augančios kontrabandos pasekmė. Jis žadėjo padėtį aptarti su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu, tačiau konkrečių kainų šuolius lemiančių priežasčių sakė sužinoti nesitikintis. "Tokie tyrimai jau buvo ne vieną kartą atlikti tada, kai Lietuvoje vartotojai būdavo labai nepatenkinti padidėjusiomis benzino kainomis. Dažniausia atsakymas būdavo, kad tai lemia objektyvios pasaulinės priežastys, pavyzdžiui, naftos versle", - tvirtino premjeras.

Kartelio kvapas

Nuo sausio vairuotojus vis labiau šiurpinančios degalų kainos Konkurencijos tarybos specialistų dėmesį atkreipė prieš mėnesį. Kovo 15 dieną jie patikrino bendrovių "Lietuva Statoil" ir "Lukoil Baltija" patalpas, o po dar dviejų dienų apsilankė bendrovėje "Ventus-Nafta", kuri yra degalinių tinklo "Orlen Lietuva" valdytoja, ir "Orlen Lietuva" didmeninės prekybos skyriaus patalpose. Konkurencijos sargai iš degalais prekiaujančių bendrovių pasiėmė kai kuriuos dokumentus ir šiuo metu atlieka tyrimą, po kurio paaiškės, ar įmonės nėra sudariusios kartelinio susitarimo dėl kainų. Nors išvados dar neskelbiamos, degalų pardavėjai jau ginasi ir tikina taikantys minimalią maržą. Pasak jų, kainos kyla, nes brangsta nafta, be to, nuo šių metų panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmyra Kvietkauskienė atsisakė komentuoti mėnesį vykstantį tyrimą dėl galimo kartelinio susitarimo tarp didžiausių Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų. "Konkurencijos tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl juos reikia priimti tik labai gerai ištyrus turimus duomenis", - teigė ji. P.Kvietkauskienė patikino, kad Konkurencijos tarybos specialistai nuolatos stebi degalų prekybos rinką ir žadėjo artimiausiu metu pateikti situacijos vertinimą, tačiau akcentavo, kad jis nebus susijęs su vykstančiu tyrimu.

Akcizų kąsnis

Verslo atstovų manymu, degalai labiausiai brango dėl jiems taikomų itin aukštų akcizo tarifų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, akcizo už dyzeliną pajamų kovą (kaip ir vasarį) valstybės biudžetas gavo keliais procentais daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai tarifas buvo didesnis nei dabar.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus manymu, akcizo tarifą dyzeliniam kurui sumažinus iki minimumo, taikomo Europos Sąjungoje (ES), padidėjo pardavimas. Tačiau pajamų iš akcizų plano valstybei nepavyko įvykdyti dėl masiškai įvežamų ir nelegaliai pardavinėjamų degalų iš gretimų šalių - Rusijos bei Baltarusijos. Pasak L.Vosyliaus, sumažinus akcizo mokestį benzinui būtų galima padidinti jo realizaciją.

Akcizo mokestis degalams paskutinį kartą didintas 2009 metų pradžioje. Gindama esamą akcizo tarifų dydį Vyriausybė nevengia prisidengti ES keliamais reikalavimais, tačiau benzinui taikomas tarifas reikalaujamą dydį viršija beveik trečdaliu. Pagal Lietuvos įsipareigojimus ES, šiuo metu akcizo tarifas 1000 litrų benzino gali būti ne mažesnis nei 1116 litai, bet šiuo metu taikomas 1500 litų mokestis. Dyzelinui taikomas tarifas atitinka minimalų ir yra 947 litai už 1000 litrų. Nuo 2009 metų pradžios akcizo tarifas, taikomas dyzelinui, buvo pakeltas iki 1140 litų, tačiau drastiškai kritus jo pardavimo apimtims, pernai rugpjūtį buvo susigriebta mokestį sumažinti.

Piktinasi ir svetur

Lietuva - ne vienintelė valstybė, kurioje vairuotojus piktina staiga pabrangę degalai. Kaimyninėje Latvijoje per tris šių metų mėnesius litras 95 markės benzino pabrango net 38 procentais. Latvijos ekonomikos ministro Artiso Kamparso teigimu, toks kainų augimas yra neadekvatus, padėtis reikalauja įsikišimo. Jo manymu, kai kurios rinkoje dominuojančios bendrovės nusprendė pernai patirtus nuostolius kompensuoti pakeldamos kainas, todėl degalų brangimo priežastis turėtų įvertinti šalies Konkurencijos taryba. Latvijos degalų prekeiviai savo ruožtu aiškina, kad degalų kainos kyla dėl taikomų akcizo tarifų ir nestabilaus dolerio kurso.

Anksčiau tyrimą atlikusi Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) atskleidė, kokią dalį gryno pelno degalų prekeiviai gauna iš paprastų vairuotojų. Rusijos verslo dienraštis "Vedomosti" skelbia, kad didmeninėje rinkoje parduodamas populiariausias Rusijoje 92 markės benzinas bendrovėms atneša 10-25 proc., o degalinėse - dar 15-36 proc. pelno.

Kaip pranešė BNS, vakar A95 markės benzinas "Statoil" degalinėse Vilniuje kainavo 1,211 euro (4,18 lito), Rygoje - 1,137 euro, Taline - 1,154 euro; dyzelinas Vilniuje kainavo 1,037 euro (3,58 lito), Rygoje - 1,108, Taline - 1,134 euro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"