TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degalų kainų šuolio valdžia nestabdo

2010 04 29 0:00
Už minimalų atlyginimą mažiau degalų nei Lietuvoje galima įsigyti tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Po vakar Vyriausybėje įvykusio pasitarimo dėl degalų kainų ministras pirmininkas Andrius Kubilius nesuteikė vilčių, kad į rekordines aukštumas pakilusios benzino ir dyzelino kainos galėtų kristi.

Pasak premjero, paskatinus konkurenciją ir degalų importą į Lietuvos rinką, jų kaina galėtų sumažėti daugiausia 7 centus už litrą. Bet pasitarime dalyvavęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas tuoj pat priminė faktorius, ribojančius konkurenciją įvežant degalus į Lietuvą.

Ragina importuoti.

Premjero ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, degalų kaina galėtų sumažėti, jei prekeiviai aktyviau naudotųsi galimybe per Klaipėdos naftos terminalą įsivežti benzino ir dyzelino iš užsienio valstybių. "Sumontuota visa būtina įranga, kuri leidžia įvežamus degalus vietoje paruošti parduoti ir įmaišyti reikalaujamų priemaišų. Ateityje tai turėtų skatinti konkurenciją ir lemti kainų mažėjimą," - teigė A.Sekmokas.

Kol kas tokia galimybe pasinaudojo tik kompanija "Lukoil", atsigabenusi du tanklaivius benzino, tačiau vairuotojai kainų mažėjimo nepajuto.

Teoriškai galimybė įsivežti degalų iš kitų valstybių atrodo gana patraukliai, nes naftos perdirbimo gamyklos "Orlen Lietuva" šalyje parduodamų degalų kaina yra didesnė nei daugelyje ES valstybių. Lietuvoje benzino kaina be mokesčių yra 13, o dyzelino - 10 vietoje pagal brangumą tarp 27 ES šalių.

"Turime pripažinti, kad degalų kaina Lietuvoje prieš mokesčius yra aukštesnė nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tai lemia ne tik pasaulinės naftos produktų brangimo tendencijos, bet ir stambus monopolistas gamintojas "PKN Orlen" bei nepakankama konkurencija rinkoje. Informacijos dėl kokių nors ypatingų kartelinių susitarimų mažmeninių degalinių tinkluose man nepateikė", - pripažino premjeras A.Kubilius.

Turi tik įtarimų

Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas pripažino, kad preliminariai galima manyti, jog degalų kaina Lietuvoje tokia aukšta ne tik dėl pasaulyje brangstančios naftos žaliavos, bet ir dėl Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos "Orlen Lietuva" kainodaros. "Remiantis preliminaria informacija, mums didelį įtarimą kelia įmonės "Orlen Lietuva" kainodara", - neslėpė jis, bet plačiau nekomentavo nė vieno iš trijų vykstančių tyrimų, susijusių su degalų rinka.

Pasak J.Rasimo, du tyrimai atliekami dėl "Orlen Lietuvos" kainodaros, o dar vienas tyrimas vykdomas dėl galimų degalinių susitarimų. Visus juos planuojama baigti šįmet. J.Rasimas patvirtino, kad jeigu Konkurencijos taryba nustatytų, jog gamintojo didmenininko kainodara siekiama riboti importą, tokiu atveju ji turėtų būti pakeista ir atsivertų didesnės importo galimybės.

Centų skirtumas

Kaip galimybę sumažinti degalų kainas pasitarimo dalyviai sutarė sukurti liberalesnes valstybės naftos rezervo užtikrinimo sąlygas. Šiuo metu numatyta, kad tik 10 proc. Lietuvos naftos rezervo gali būti laikoma užsienio šalyse, tačiau atsargų saugojimas brangiai kainuoja, todėl nutarta leisti užsienyje saugoti iki 30 proc. privalomųjų naftos atsargų.

Tačiau A.Kubilius neslėpė, kad tokios priemonės litro degalų kainą gali sumažinti tik keliais centais, todėl jau netolimoje ateityje gyventojams teks persėsti į kitokias transporto priemones. "Svarbiausia per artėjantį dešimtmetį pereiti prie elektromobilių, tuo jau šiandien privalu imti rūpintis", - netikėtai pareiškė premjeras.

Verslas - aklavietėje

Elektromobiliai Lietuvoje atrodo lyg tolima ateitis, nes mūsų šalyje nėra jokios jiems reikalingos infrastruktūros, tačiau ši A.Kubiliaus prognozė gali išsipildyti, jei naftos kainos ir toliau didės taip sparčiai. Naftos žaliavos brangimas prognozuojamas iki šių metų pabaigos, o tai neišvengiamai kels ir degalų kainas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pripažino, kad kylančios degalų kainos stipriau ar silpniau palies daugumą verslo šakų, ypač didelį neigiamą poveikį pajus smulkiojo verslo atstovai. "Žemės ūkiui tai bus katastrofa", - teigė jis. Tačiau pašnekovas ragino verslininkus nenuleisti rankų ir ieškoti išeities patiems - ne primityviai prisidengti taupymu ir mažinti išlaidas, bet išnaudoti vidines įmonių galimybes. Pasak jo, dauguma Lietuvos įmonių turi daug galimybių tobulinti valdymą ir vadybą - įvertinti vadovų kompetenciją, darbuotojų kvalifikaciją ir kelti darbo našumą.

Klesti kontrabanda

Tuo metu darbą praradusiems arba atlyginimų mažinimą patyrusiems gyventojams nebėra kur trauktis. Palyginus Lietuvoje vyraujančias degalų kainas su minimaliu šalies atlyginimu, aiškėja, kad paprastam Lietuvos gyventojui ir benzinas, ir dyzelinas pagal brangumą užima trečiąją vietą ES valstybėse.

Už minimalų atlyginimą mažiau degalų nei Lietuvoje galima įsigyti tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Nenuostabu, kad pagal lietuviškus atlyginimus per didelės degalų kainos kelia žmonių pasipiktinimą. Balandžio 17 dieną vairuotojai surengė protesto akciją - į šalies degalines suko įsipilti degalų vos už vieną litą. Akcijos organizatorius, Lietuvos "Audi" klubo prezidentas Ričardas Pūkas įvertino renginį kaip sėkmingą, nes dalyviams pavyko atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į augančias degalų kainas bei sukelti diskusijas šia tema. Jis žadėjo, kad šis protestas nebus paskutinis - po kelių savaičių planuojama surengti dar didesnę akciją. R.Pūkas tvirtino, kad vairuotojų bendruomenė ketina kreiptis į ekspertus, kad šie apskaičiuotų, kiek lėšų valstybė praranda dėl išaugusios degalų kontrabandos iš gretimų šalių. Anot pašnekovo, automobilininkų klubas atliko apklausą, per kurią net 23 proc. respondentų atsakė, kad jie ėmė naudoti pigesnius degalus, įvežtus iš kitų šalių.

Siūlo pasverti galimybes

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis nedramatizavo esamos situacijos. Pasak jo, kylančios degalų kainos akivaizdžiai neigiamai veikia Lietuvos ekonomiką, bet jos taip pat kyla ir kitose šalyse. "Negalime prašyti sumažinti kainą vien todėl, kad mūsų atlyginimai mažesni. Pardavėjo dalis degalų kainoje yra labai maža, didžiąją dalį kainos sudaro degalų savikaina ir mokesčiai. Valstybė galėtų nuspręsti mažinti akcizą, kad degalai atpigtų, bet tai paskatintų importą. O Lietuvos ekonomika atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje, kad skatinti pirkti importuojamą prekę būtų neprotinga", - teigė ekspertas. Pasak R.Rudzkio, akcizai įvedami tam, kad apsunkintų importą, o lietuviai esą turėtų apmąstyti, ar tikrai jiems verta važinėti galingais, daug degalų vartojančiais automobiliais. "Kaip specialistas nerekomenduočiau mažinti mokesčių benzinui. Dyzelino atveju yra kitaip - jį naudoja verslas, todėl jei Lietuvoje dyzelinas bus brangesnis negu Latvijoje ar Lenkijoje, niekas čia jo nebesipils. O benzinas yra susijęs tik su gyventojų vartojimu. Žmogus, kuris skundžiasi dėl per mažo atlyginimo, turi arba uždirbti daugiau, arba mažinti savo vartojimą. Kitose valstybėse plinta elektromobiliai, o mūsų krašte dominuoja visureigiai", - kalbėjo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"