TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Degusio kelto keleiviams žada kompensacijas

2010 10 28 0:00
Spalio 9 dieną užsidegusiame kelte "Lisco Gloria" plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iš degančio kelto "Lisco Gloria" išgelbėtiems keleiviams laivybos bendrovė pirmiausia žada atlyginti moralinę žalą, o turto praradimai bus vertinami vėliau ir visų prarastų daiktų neapims

Jau kurį laiką danų kapitalo bendrovės "DFDS Lisco" interneto svetainėje skelbiamas pranešimas keleiviams, įskaitant krovininių automobilių vairuotojus, kurie spalio 9 dieną keliavo keltu "Lisco Gloria". Po vidurnakčio laive kilo gaisras, visi sėkmingai evakuoti žmonės neteko visų turėtų daiktų ir dokumentų. Tie, kurie dar nėra išsiuntę pranešimų dėl patirtos žalos, kviečiami pateikti juos artimiausiu metu.

Atlygins keleiviams

Pranešime nurodoma, kad kompanija planuoja išmokėti kompensacijas keleiviams, praradusiems asmeninius daiktus ir privačius automobilius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatas bei juose numatytas atsakomybės ribas, taip pat į Bendrąsias keleivių pervežimo taisykles.

Šie dokumentai įtvirtina kompanijos kaltės prezumpciją tuo atveju, jei keleivis patiria žalą gaisro laive metu. Tačiau jie nenumato žalos atlyginimo krovinių vežėjams. "Kompanijos atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai kompanijos kaltės prezumpcijos dėl žalos, patirtos dėl krovinių apgadinimo ar praradimo gaisro laive metu, nenumato. Dėl šios priežasties kompanija neturi galimybės priimti sprendimo dėl tokios žalos atlyginimo, kol visos aplinkybės, susijusios su gaisru laive, nebus visiškai ištirtos", - pažymima pranešime.

Iš keleivių prašoma pateikti pranešimus dėl patirtos žalos. Tačiau atkreipiamas dėmesys į išlygą - esą teisės aktai nenumato nuostolių atlyginimo už pinigų, vertybinių popierių, aukso ir sidabro dirbinių, brangenybių, papuošalų, meno kūrinių ir kitokių vertybių praradimą ar sugadinimą, todėl tokių nuostolių kompanija neatlygins.

Kad nekiltų keleivių nepasitenkinimo, "DFDS Lisco" priėmė sprendimą mokėti nustatyto dydžio išmoką keleiviams. Visiems bilietus turėjusiems asmenims bus sumokėta 500 eurų suma (apie 1725 litų) kaip kompensacija už jų patirtą neturtinę žalą dėl gaisro laive. Tiems keleiviams, kurie po įvykio buvo nedelsiant pristatyti į ligoninę Kylyje, bei keleiviams, kurie įvykio metu buvo jaunesni kaip 18 metų, bus išmokėta 1000 eurų (apie 3450 litų).

Pagal keleivių sąrašą kelte buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai. Didelį išgąstį patyrė keltu plaukę 25 moksleiviai iš Šilutės. Medikų pagalbos prireikė 28 keleiviams.

Draudimo praktika

Paprašytas pakomentuoti bendrovės pranešimą komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys sakė, kad sprendimą dėl keleivių patirtos žalos kompensavimo pirmadienį priėmė "DFDS Lisco" vadovybė, teisinius patirtos žalos nuostolių atlyginimo klausimus aptarusi ir suderinusi su draudikais iš "West of England P&I club".

"Sprendimas mokėti šią kompensaciją yra pačios kompanijos sprendimas. 500 ir 1000 eurų kompensacijos dydžiai buvo nustatyti remiantis Lietuvoje galiojančia tokių žalų atlyginimo praktika. Keleiviai prarado ne tik pinigus ir papuošalus. Preliminariais duomenimis, didžiąją prarastų ar sugadintų daiktų dalį sudaro automobiliai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, rūbai ir kitas asmeninis bagažas. Kita vertus, kompanija, suprasdama keleivių galimai patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nusprendė mokėti nustatyto dydžio kompensacijos išmoką už patirtą neturtinę žalą", - teigė V. Klumbys.

Kompensacijos įgulos nariams už gaisro laive metu prarastus ar sugadintus daiktus, jo žiniomis, bus išmokamos tokia pačia tvarka kaip ir keleiviams, taip pat kaip yra numatyta kolektyvinėje darbo sutartyje.

Pasak V. Klumbio, apie 80 procentų keleivių jau užpildė ir pateikė turto žalos registravimo lapus. Nuostolių suma dar yra nustatoma. Kiekvieno keleivio patirti nuostoliai bus tikslinami su keleiviu asmeniškai.

Svarbi įvykio vieta

Laivo savininkė danų kompanija DFDS pirmadienį pranešė, kad į Odensės uosto Fajardo laivų statyklą nutemptą sudegusį laivą preliminariai apžiūrėjo draudimo kompanijos ir DFDS atstovai, Vokietijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijų darbuotojai.

"Visos karštos laivo vietos, galima sakyti, yra "atšaldytos". Jau duotas leidimas pradėti iškrauti viršutinį krovininį denį. Taip pat ruošiamasi ir apatinių krovininių denių iškrovimui, tačiau tai bus galima padaryti tik tuomet, kai bus išspręsta laivo aparelės ir dangčių nuleidimo problema.

"Lisco Gloria" draudimo bendrovės atstovai apžiūrėjo keltą, tačiau jam padarytą žalą galės įvertinti tik gerokai vėliau, kai bus įmanoma laivą apžiūrėti nuodugniau", - sakė V. Klumbys.

Pasak Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) atstovės spaudai Dalios Bikauskaitės, avarijai tirti sudaryta trijų šalių komisija. Atliekamas išsamus ro-ro keleivinio laivo "Lisco Gloria" gaisro tyrimas saugos požiūriu. Į Daniją išvykęs inspektorius šiuo metu dar negrįžęs, todėl tikslesnių laivo būklės aplinkybių nėra žinoma.

LSLA nurodo, kad kelto "Lisco Gloria" vadinamoji vėliavos kontrolė pastarąjį kartą atlikta liepos mėnesį. Taip pat dukart per metus linijinius laivus tikrina uostų, į kuriuos jis įplaukia, inspektoriai. Taigi keltą "Lisco Gloria" šiemet yra tikrinę ir Vokietijos, ir Lietuvos laivybos specialistai, o esminių pažeidimų nerasta.

Pagal kelto keleivių pasakojimus, gaisras viršutiniame denyje kilo užsidegus vilkikui ir dėl vėjo staiga išplito. Nelaimė įvyko Vokietijos teritoriniuose vandenyse, bet nevaldomas laivas dreifavo Danijos Langelando salos link.

Advokato Mindaugo Šimkūno nuomone, kuri publikuota kontoros svetainėje reaguojant į kelto "Lisco Gloria" gaisrą, "žalos padarymo vieta gal būt gali turėti įtakos ir ginčų teismingumui tarptautiniu lygiu". Tačiau jis pastebi, kad laukiant ekspertų komisijos ir tyrimo dėl gaisro išvadų, reikia įvertinti, kas ir kokiems tikslams pasitelkė tuos ekspertus. "Reikalavimo teisę turinčių ir atsakingų asmenų interesai priešingi, jų įrodinėtinos aplinkybės skiriasi, todėl svarbus yra savalaikis įvykio aplinkybių ištyrimas, įrodymų surinkimas ir jų užfiksavimas", - aiškina advokatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"