TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Deklaracijose - tik dešimtadalis tiesos

Gyventojai, turintys verslo liudijimus, yra linkę deklaruoti keleriopai mažesnes pajamas, negu gauna iš tikrųjų. Bet galimybė taip išlupti iš valstybės kompensacijų už komunalines paslaugas neretam virsta bėdomis įsigyjant brangesnį turtą ir nemaloniais santykiais su VMI.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo LŽ, kad įgyvendindama projektą "Individualios veiklos pajamų apskaitymas" iš daugiau kaip 43 tūkst. Lietuvos gyventojų, turinčių verslo liudijimus, atrinko 486 prekybos veikla užsiimančius asmenis, kurie deklaravo vidutines 3420 litų metines pajamas (po 285 litus per mėnesį). Iš atrinktos grupės 196 gyventojai, turintys liudijimus verstis prekyba, papildomai deklaravo 11 kartų didesnes pajamas - vidutiniškai po 38 tūkst. litų (bendra suma - beveik 7 mln. litų).

Nieko neprarado

Pasak projekto vadovės, VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktoriaus pavaduotojos Ingos Gedminienės, papildomai deklaravusieji pajamas dėl to neprarado nė vieno papildomo cento. Mat žmogus, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, sumoka vienintelį fiksuotą pajamų mokestį įsigydamas verslo liudijimą, ir daugiau visus metus šio mokesčio nemoka, jeigu jo pajamos per metus nesiekia 100 tūkst. litų.

Tik tas, kuris viršija šią ribą, netenka teisės verstis individualia veikla ir, užsiregistravęs kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, privalo įregistruoti aukštesnio statuso juridinį asmenį - pavyzdžiui, individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar panašią. I.Gedminienės teigimu, deklaruodamas visas pajamas verslininkas ne tik legalizuoja jas, bet ir neprisidaro kliūčių ateityje. Juk įsigyjant nekilnojamąjį ar kitą brangų turtą reikia savo pajamas pagrįsti. Be to, nedeklaravus didesnių pajamų nepavyktų gauti ir didesnės paskolos verslo plėtrai.

VMI atstovė pripažįsta, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, vengiantys deklaruoti savo pajamas, gali turėti ir materialinių motyvų. Pavyzdžiui, nuslėpę tikrąsias pajamas jie apgaule iš valstybės gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, nemokamą vaikų maitinimą ir kita.

Tačiau taip žmonės rizikuoja būti atskleisti, juolab kad VMI, analizuodama įtartinus atvejus, turi galimybę naudotis ir antriniais šaltiniais: informacija iš draudimo bendrovių,

Registrų centro, kito šeimos nario darbovietės ir panašia.

Iš antrinių šaltinių

"Į savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių dėl paramos kreipėsi žmogus, prašyme nurodydamas, kad dirbdamas pagal verslo liudijimą pajamų negavęs nei pernai, nei šiemet, - deja, tipišką istoriją pasakojo I.Gedminienė. - Kaip paaiškėjo, žmogus verslo liudijimą baldams gaminti įsigijo šiemet nuo vasario iki metų pabaigos, bet patikrinus buvo nustatyta, kad baldžius ne tik vykdo veiklą, bet ir gauna pajamų: pagal gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą per 10 mėnesių - 50 tūkst. litų."

Dar vieną pavyzdį pateikė Šiaulių apskrities VMI atstovė Elona Limantienė. Šio miesto gyventoja nedeklaravo ir nesumokėjo priklausančių mokesčių už parduotą namą.

Šiaulietės pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas statybos paslaugas teikęs asmuo. Jis, turėdamas verslo liudijimą, statė moteriai namą ir iš jos 2008 metais gavo 70 tūkst. litų užmokestį. Statybininko deklaracijoje tokių pinigų nebuvo nurodyta. Deklaruotus 2200 litų jis suskubo tikslinti, tačiau dėl paaiškėjusių aplinkybių buvo pradėtas mokestinis tyrimas.

Kita šiaulietė, įregistravusi individualią kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą, dvejus metus iš jos deklaravo nuostolį. VMI nustatė, kad 2009-aisiais moteris išleido 900 litų daugiau, negu nurodė gavusi pajamų, o 2010 metais - 1337 litais daugiau. Duomenų apie kitokias šiaulietės ir jos šeimos narių pajamas mokesčių inspekcija neturėjo, tačiau moteris mokėjo įmokas pagal paskolos ir draudimo sutartis.

Lankys turgininkus

VMI jau atkreipė dėmesį ir į tai, kad turgaus prekiautojai vengia naudotis kasos aparatais. "Suprantame, žmonės nebuvo įpratę ar išmokę naudotis kasos aparatais, todėl iki šiol griežtų sankcijų nesiėmėme. Tačiau jie ėmė piktnaudžiauti mūsų nuolaidžiavimu. Todėl pasitarėme su VMI atstovais regionuose ir nusprendėme netrukus pradėti naudoti griežtesnes priemones", - LŽ teigė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Jo nuomone, labai abejoti verčia asmenų, turguje prekiaujančių mėsa, nurodomos kelių dešimčių tūkstančių litų pajamos, nes taikydama stebėsenos metodą VMI nustatė, kad tikrosios pajamos yra keleriopai didesnės. "Turime būdų, kaip patikrinti, ir tai darysime", - pabrėžė A.Klerauskas.

Nurodo pelną

"Dažniausiai tokiais atvejais įtarimas kyla savaime. Pavyzdžiui, sunku patikėti, jog pajamų negauna kirpėja, nors visiems žinoma, kad už kirpimą imama nuo dešimties iki šimto ir daugiau litų. Ji sumoka už verslo liudijimą, valstybės socialinio ir privalomojo sveikatos draudimų įmokas, be to, perka ir darbo priemones, naudoja vandenį, elektrą. Iš ko, jeigu nieko neuždirba? Iš ko gyvena žmogus, kuris dvyliktus metus verčiasi 9 rūšių individualia veikla pagal pažymą, tačiau keletą metų deklaruoja nulines savo veiklos pajamas?" - stebėjosi I.Gedminienė.

Pasak jos, mokesčių administratoriai, analizuodami deklaracijas ir kalbėdamiesi su žmonėmis, kurie verčiasi individualia veikla, padarė išvadą, kad nemaža dalis šių verslininkų deklaruoja ne gaunamas pajamas, o pelną, išlaidas ar dar ką kita. Todėl, pastebėjusi tokią klaidą, VMI duoda laiko deklaracijai patikslinti.

Deklaruoti neskuba

Kaip teigė I.Gedminienė, analizuojant VMI projekto rezultatus buvo nustatyta, kad apie 41 proc. gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, ir apie 63 proc. asmenų, įregistravusių individualią veiklą pagal pažymą, deklaravo arba negavę pajamų, arba gavę jų labai mažai, t. y. uždirbę minimumą - 800 litų per mėnesį. 17 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų išvis nepateikė 2010 metų deklaracijų, nors tai privalo daryti net ir negavusieji pajamų iš savo veiklos.

Deklaracijų analizė taip pat parodė, kad, vertinant pajamas pagal ekonomines veiklos rūšis, tik teisininkų, 2011-aisiais deklaravusių praėjusiais metais negavus pajamų, buvo mažiau nei dešimtadalis. Visų kitų veiklos rūšių atstovų, nurodančių nulines pajamas, dalis buvo 10-50 procentų.

VMI primena, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą asmeniui, kuris vengia deklaruoti pajamas arba deklaruoja jas netikslias, gali būti skiriama 200-500 litų bauda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"