TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Deklaravimo tvarka nepažabos šešėlio nuomos rinkoje

2016 02 13 6:00
Būsto nuomos rinkoje dar klesti šešėlis, nors skaičius verslo liudijimų verstis šia veikla didėja. LŽ archyvo nuotrauka

Deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje, nenurodydami tikslaus savo adreso, nuo šių metų gali tik benamiai – kiti gyventojai iki liepos 1 dienos privalo pateikti duomenis, kur faktiškai gyvena. Manyta, kad tai sumažins šešėlį būsto nuomos rinkoje, kuri didžiąja dalimi yra nelegali. Tačiau tūkstančiai Vilniaus gyventojų, iki šiol registruotų savivaldybėje, neišsirikiavo eilėse deklaruoti savo tikrosios gyvenamosios vietos ir rodyti nuomos sutarčių.

Jeigu gyventojai nedeklaruos savo gyvenamosios vietos iki nurodytos liepos 1-osios, jie bus išbraukti iš savo savivaldybės apskaitos – tiesiog neegzistuos registruose, o dėl to jiems gali kilti daug bėdų.

Antai Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad faktinės gyvenamosios vietos sostinėje nedeklaravę asmenys negalės gauti paslaugų, kurias suteikiant privalomas toks deklaravimas. Pavyzdžiui, žmonės praras prioritetą registruoti vaikus į darželius, neteks teisės į socialines išmokas, be to, net registruojant automobilį būtina deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Naujoji tvarka bus naudinga ir nuomininkams bei kitiems laikinai svetimame būste įsikūrusiems asmenims, ypač jaunoms šeimoms, kurios iki šiol patirdavo nepatogumų deklaruodamos vaikų gyvenamąją vietą, suteikiančią teisę konkrečioje vietovėje lankyti vaikų darželį ar mokymo įstaigą“, – teigta Registrų centro pranešime.

Norintieji deklaruoti gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame, pavyzdžiui, nuomojame būste privalo seniūnijai ar savivaldybei pateikti sudarytą būsto nuomos ar panaudos sutartį arba, kaip iki šiol, savininko leidimą.

Nauda abejoja

Svarstyta, kad iki šiol nelegaliai, t.y. be sutarčių būstus išsinuomoję asmenys, nenorėdami būti išbraukti iš savivaldybės apskaitos, bus priversti su šeimininku pasirašyti sutartis. Tai aktualu, nes didžioji būstų nuomos rinkos dalis yra nelegali.

Vis dėlto Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas Kęstutis Žičkus mano, kad šešėlis rinkoje dėl to veikiausiai nesumažės. Jis aiškino, kad ne savo nuosavame būste gyvenantis žmogus turi du pasirinkimus, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą.

Vienu atveju, jis gali pateikti gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių sutikimą, kad jis apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Antru atveju, vietoje sutikimo gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisę apsigyventi būste – pateikiama nuomos ar panaudos sutartis.

„Taigi tie, kurie sieks ir toliau slėpti nuomos veiklą, galės pasirinkti pirmąjį variantą: nuomininkas su nuomotoju susitarę pateiks tik būsto savininko sutikimą, kuriame nebūtina nurodyti, kokiu pagrindu savininkas leidžia savo būste gyventi deklarantui“, – aiškino K. Žičkus.

Deklaruojant gyvenamąją vietą, kuri nėra žmogaus nuosavybė, galima nepateikti jokių dokumentų – tai ir leidžia daryti prielaidą, kad šešėlis būsto nuomos rinkoje nesumažės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin paaiškino: jei į deklaravimo įstaigą kreipiasi abi pusės – asmuo, kuris nori deklaruoti gyvenamąją vietą, ir savininkas – pakanka žodinio sutikimo. Tai reiškia, asmuo, kuris gyvena ne nuosavame būste, užpildo deklaraciją, o savininkas sutikdamas ją pasirašo.

Jei nėra galimybių abiems atvykti į deklaravimo įstaigą, gyventojui užtenka pateikti nuomos ar panaudos sutartį arba savininko sutikimą. Šis sutikimas privalo būti patvirtintas notaro, bet sutartims toks reikalavimas netaikomas.

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir per elektroninių paslaugų portalą – asmuo elektroniniu būdu pateikia deklaraciją, o būsto savininkas, prisijungęs prie sistemos, mato to asmens pateiktą deklaraciją ir gali ją patvirtinti arba atmesti.

Rinka rizikinga

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, savivaldybių pateikta informacija apie galimus butų nuomotojus (kai jų nuomojamuose butuose įsiregistruoja gyventojai ir apie tai praneša seniūnijoms, o šios – savivaldybėms) padėtų atrinkti rizikingus mokesčių mokėtojus, kurie nedeklaruoja nuomos ir nemoka gyventojų pajamų mokesčio už pajamas, gautas nuomojant būstą.

Dėl pajamų neapskaitymo VMI vertina nekilnojamojo turto nuomos veiklą kaip rizikingą, todėl nuolat nagrinėjami duomenys apie asmenų nuomos pajamas ir sumokėtus mokesčius. Pavyzdžiui, analizuoja gyventojų, įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų, duomenis, vertinami gauti pranešimai dėl nelegalios nuomos, analizuojama informacija internete. Tai leidžia identifikuoti asmenis, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių. Tokie gyventojai pirmiausia kviečiami pokalbiui, raginami deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, vėliau – taikomos griežtesnės kontrolės priemonės. Pavyzdžiui, pernai Vilniaus AVMI šešiems fiziniams asmenims, kurie netikslino deklaracijų, buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, kurių metu apskaičiuota 20 tūkst. eurų mokesčių.

Šiuo metu Lietuvoje nustatyta 300 asmenų, kurių mokesčių nesumokėjimo rizika yra didžiausia.

Tiesa, pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad gyventojai nuomos veiklai įsigyja vis daugiau verslo liudijimų. Vilniaus apskrityje 2013 metais įsigyta 2973 verslo liudijimų, 2014 metais – 3313, 2015 metais – 4740.

Patalpas nuomojant tik gyventojams, prieš veikos pradžią galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Toks verslo liudijimas, pavyzdžiui, Vilniaus mieste visiems 2015 metams kainavo 540 eurų. Gautas nuomos pajamas gyventojas turi deklaruoti iki 2016 metų gegužės 1 dienos. Neįsigijus verslo liudijimo, gautas nuomos pajamas taip pat privaloma deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 dienos, ir iki to paties termino sumokėti 15 proc. GPM.

VMI nurodo, kad legaliai užsiimt patalpų nuomos veikla, gyventojams tikslinga sudaryti su nuomininku patalpų nuomos sutartį raštu. Sutartyje būtina aptarti esmines naudojimo patalpomis sąlygas, atlyginimo dydį, atsiskaitymų tvarką, atsakomybę žalos atveju ir kitus aspektus. Taip pat svarbu tinkamai ir laiku sumokėti mokesčius nuo gautų nuomos pajamų.

Gyventojai, oficialiai nuomojantys NT

MetaiGyventojų skaičiusPajamų suma, litaiGPM suma, litai
201470 818468 384 231,5167 799 125,63
201361 439400 820 161,5857 971 930,89
201257 934374 120 027,8553 962 753,24

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"