TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl atliekų karo Vilniuje reikėtų kaltinti Vyriausybę

2016 09 15 6:00
Aplinkos ministerija deginti skirtas atliekas siūlo laikinai vežti į Kazokiškių sąvartyną, tačiau atliekų tvarkytojai teigia, kad joms saugoti reikėtų rasti atskirą vietą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Vilniuje susikaupus tūkstančiams tonų deginti skirtų atliekų, jų tvarkytojai, Aplinkos ministerija ir Vilniaus savivaldybė, ieško kaltųjų ir bado pirštais vieni į kitus. Tačiau energinę vertę turinčių atliekų – kietojo kuro – nėra kur deginti todėl, kad Vyriausybė prieš kelerius metus sužlugdė sostinės savivaldybės planus šalia Vilniaus Gariūnų turgavietės statyti elektrinę, kuri kartu su atliekų rūšiavimo fabriku turėjo tapti integralia sostinės atliekų tvarkymo sistemos dalimi.

„Lietuvos žinios“ primena, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotą atliekų rūšiavimo gamyklos statybos ir valdymo konkursą laimėjo bendrovė „Energesman“ ir objektą pastatė laiku. Sostinės valdžios planuotos atliekų deginimo jėgainės, kuri turėjo deginti šios gamyklos išrūšiuotas atliekas, nėra, nes jai sutrukdė Vyriausybė.

Olandijos investuotojų ir Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų valdoma bendrovė ketino atliekų deginimo jėgainę šalia Gariūnų pastatyti 2015 metais. Bendra įmonė su sostinės vadovais per šventinę ceremoniją 2013 metų rudenį būsimoje statybos vietoje jau buvo įkasusi kapsulę ateities kartoms.

Tačiau nusprendusi iš didžiųjų miestų savivaldybių paveržti atliekų deginimo verslą Vyriausybė sužlugdė privačiomis lėšomis finansuotą projektą.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje šiuo metu sukaupta apie 15 tūkst. tonų deginti skirto kietojo kuro. Aplinkos ministerija siūlo deginti skirtas atliekas laikinai vežti į Kazokiškių sąvartyną, tačiau atliekų tvarkytojai teigia, kad kuro atsargoms saugoti reikėtų rasti atskirą vietą, nes jų į sąvartynus vežti negalima.

Kai kurios atliekų tvarkymo įmonės į Kazokiškes atliekų neveža, motyvuodamos, kad to neleidžia aplinkos ministro patvirtintos kietojo kuro laikymo taisyklės. O „Energesman“ nuo šeštadienio nepriima iš miestiečių surinktų komunalinių atliekų.

Vienintelė Lietuvoje veikianti atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje daugiau atliekų sudeginti nepajėgia, o Vyriausybės proteguojamos „Lietuvos energijos“ kogeneracinė elektrinė, kuri degins atliekas Vilniuje, geriausiu atveju pradės darbą tik 2018 metų pabaigoje.

Privatų investuotoją eliminavo iš atliekų rinkos

2013 metų rudenį šalia Gariūnų turgavietės bendrovės „Reenergy“ pradėta statyti atliekų deginimo jėgainė turėjo imtis veiklos 2015 metais, tačiau dėl valstybės institucijų kaišiojamų pagalių į ratus bendrovei nepavyko pradėti realių darbų. Vyriausybės pastangomis ji buvo eliminuota iš atliekų deginimo rinkos.

Vos pradėtą statybą Valstybinės statybų inspekcijos prašymu sustabdė teismas. 2014 metų vasario 12 dieną teismas vėl atvėrė kelią statyboms, kai patvirtino sausio 20 dieną sudarytą Statybos inspekcijos, Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro taikos sutartį. Ginčas taikiai išspręstas, kai Valstybinė energetikos inspekcija patikrino gamyklos projektą ir nutarė, kad jis neprieštarauja jokiems reikalavimams, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu.

Tačiau po 10 dienų jėgainės projektui vėl iškilo kitos kliūtys. Mat Vyriausybė nusprendė, kad atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune bus statomos tik gavus specialųjį statusą, o 51 proc. tokių bendrovių akcijų priklausys valstybei.

2014 metų vasario 19 dieną Vyriausybės skubos tvarka priimtas nutarimas galutinai užkirto kelią visus reikiamus leidimus turinčiai „Reenergy“ tęsti pradėtą jėgainės statybą. Vyriausybė sprendimą priėmė nepaisydama neigiamų Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos, Energetikos ministerijos ir Vyriausybės Teisės departamento įvertinimų.

Įmonės vadovai tokį valdžios žingsnį įvertino kaip diskriminacinį „Reenergy“ atžvilgiu. Mat nutarimas atgaline data įsigaliojo išimtinai „Reenergy“ projektui – Vilniuje statyti jau pradėtai atliekų jėgainei, turinčiai visus reikalingus leidimus bei planuojamai statyti privačiame sklype. Atliekų deginimo jėgainę pradėjusi statyti „Reenergy“ nepretendavo į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšas ir neprašė valstybės paramos ar kokių nors išskirtinių sąlygų. Tačiau Vyriausybei priėmus tokius sprendimus „Reenergy“ veikla tapo neįmanoma.

Per metus šioje jėgainėje, kuri turėjo būti 1,5 karto mažesnė nei bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ pastatyta termofikacinė elektrinė Klaipėdoje, planuota sudeginti iki 170 tūkst. tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų. Į jėgainę ketinta investuoti 72,4 mln. eurų.

51 proc. „Reenergy“ akcijų priklausė Olandijoje registruotai kompanijai „Helvita Holdings“. Kiti 49 proc. – Vilniaus miesto savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams.

2013 metų rudenį šalia Gariūnų turgavietės bendrovės „Reenergy“ pradėta statyti atliekų deginimo jėgainė turėjo pradėti veiklą 2015 metais.

Skundą nagrinėja Europos Komisija

Dėl Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimų, užfiksuotų Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus, 2014 metais investuotojai pateikė skundą Europos Komisijos Generaliniam sekretoriatui. Jame prašoma įpareigoti valstybę pakeisti nacionalinius teisės aktus, prieštaraujančius ES teisei, ribojančius laisvą kapitalo judėjimą ir konkurenciją.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, Europos Komisija vis dar nagrinėja „Reenergy“ skundą.

Verslininkai priekaištavo, kad atliekų deginimo rinką monopolizavusi valstybė neteisėtai įtvirtino valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“ ir jos partnerės suomių bendrovės „Fortum“ monopolį, bei kaltino valstybę, kad proteguodama „Reenergy“ konkurentų interesus ji neteisėtai naudoja savo administracinius išteklius.

„Reenergy“ kontrolinio akcijų paketo valdytoja „Helvita Holdings“ žadėjo kreiptis į tarptautinio arbitražo teismą pagal Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei pagal Energetikos chartijos sutartį, kurią Lietuva yra ratifikavusi 1998 metais. Bendrovė siekė, kad Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) arbitražo teismas pripažintų Lietuvą pažeidus prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir priteistų kompensaciją. Skaičiuota, kad kompensacija galėtų siekti 60,8 mln. eurų.

Konkurentai gerokai vėlavo

Vilniuje atliekų deginimo jėgainę planavo statyti ir „Fortum Heat Lietuva“, 2013 metų gegužės mėnesį Klaipėdoje pradėjusi eksploatuoti atliekas deginančią termofikacinę elektrinę. Tačiau suomių projektas iki minėto Vyriausybės nutarimo dar nebuvo patvirtinęs jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos.

Dėl jos Sveikatos apsaugos ministerija buvo pateikusi neigiamą išvadą. Joje teigta, kad dėl bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės ūkinės veiklos prognozuojamas oro taršos bei triukšmo lygio padidėjimas, o SPAV ataskaitoje pasirinktos vietos alternatyvos yra nepakankamai pagrįstos.

Dėl suomių projekto protestavo sostinės Bališkių ir Mačiuliškių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijų nariai ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai.

Įsisuka teismų karuselė

Valstybinių atliekų deginimo elektrinių statybos planai vis keičiami, o projektai stringa. Vilniuje „Lietuvos energijai“ nepavyko išsirinkti projekto įgyvendinimo partnerio, nes neįtiko prie projekto prisidėti pageidavę pareiškėjai („Fortum“ tarp jų nebuvo). Todėl projektą valstybės įmonė kol kas įgyvendina viena.

Kaune „Lietuvos energija“ atliekų deginimo jėgainę stato kartu su „Fortum Heat Lietuva“. Tačiau šiam projektui nebesitikima gauti planuoto 69 mln. eurų ES finansavimo, nes Europos Komisija mano, kad Lietuvai komunalinių atliekų užtektų vos dviem jėgainėms.

Vilniuje neaiški ir statybų pradžia, nes rangovo konkurso rezultatų nagrinėjimas keliasi į teismą. Konkurse antrą vietą užėmęs vienos didžiausių pasaulyje energetikos jėgainių statybos ir įrangos gamybos korporacijos Japonijos „Hitachi“ antrinės Šveicarijos bendrovės „Hitachi Zosen Inova“ ir jos partnerės Ispanijos „Abener Energia“ konsorciumas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kad būtų panaikinti konkurso rezultatai.

Rugpjūčio 26 dieną teismas nepatenkino šių įmonių prašymo laikinai neleisti Vilniaus kogeneracinei jėgainei pasirašyti sutarties su konkursą laimėjusiu Vokietijos bendrovės „Steinmuller Babcock Environment“ konsorciumu, kuriame yra Lenkijos statybų grupė „Budimex“ ir Lietuvos bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“.

Po šio sprendimo „Lietuvos energija“ teigė dar nenutarusi, ar pasirašys 178,29 mln. eurų vertės elektrinės statybos sutartį, ar lauks, kol baigsis bylinėjimasis teismuose. Būsimos jėgainės biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už 149,65 mln. eurų turėtų įrengti Lenkijos bendrovė „Rafako“.

Vyriausybės pavedimu kogeneracinių jėgainių projektus vykdanti „Lietuvos energija“ anksčiau žadėjo elektrines Kaune ir Vilniuje pastatyti iki 2017 metų. Dabar „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad Vilniuje atliekų deginimo jėgainė, kurioje bus gaminama elektros ir šilumos energija, pradės veikti 2018 metų pabaigoje, o Kaune – 2019 metais. TV laidoje pirmadienį jis tikino, kad vilniečiams pigs elektra ir šiluma, nes naujajai jėgainei bus mokama už šiukšlių sutvarkymą. D. Misiūnas svarstė, jog savivaldybė nustatys mažesnį deginimo negu sąvartyno mokestį, kad atliekas „apsimokėtų“ ne laidoti, o priduoti „Lietuvos energijos“ įmonei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"