TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl Baltarusijos naftos į nuostolius nebris

2010 11 22 0:00
Per 10 mėnesių šiemet "Klaipėdos nafta" perkrovė 5 proc. daugiau produktų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai - 6,4 mln. tonų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Valstybės kontroliuojama bendrovė "Klaipėdos nafta" teigia artėjanti prie ribos, kai derybos dėl naftos tranzito į Baltarusiją krovos kainos praras ekonominę logiką.

Lietuvos ir Baltarusijos sudaryta darbo grupė iki lapkričio 1 dienos turėjo susitarti dėl 2,5 mln. tonų metinio kiekio naftos tranzito per Klaipėdos uostą. Senokai praėjus šiam terminui, tolesnių derybų trukmė tapo neapibrėžta, daugėja abejonių dėl dialogo sėkmės. Spausdami "Klaipėdos naftą" baltarusiai tuo pat metu derasi dėl naftos tranzito ir su latviais.

Naftos iš Venesuelos krovos sutartis galiotų dvejus metus.

"Nepatogus" krovinys

Rugsėjį "Klaipėdos nafta" išpumpavo iš laivo 80 tūkst. tonų Venesuelos naftos, skirtos Baltarusijai, bandomąją partiją. Techniškai darbas vyko sėkmingai, bet dėl ateities bendradarbiavimo kilo klausimų.

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis, kalbėdamas apie derybų sunkumus, LŽ aiškino, kad Baltarusijai naudinga naftą gabenti dideliais laivais, tačiau lietuvių terminalas dėl jų turėtų rezervuoti neproporcingai daug talpyklų. "Iškrauti 80 tūkst. tonų laivą reikia iš karto, todėl būtina laikyti tuščius 100 tūkst. tonų talpos rezervuarus. Dėl to terminalą paverčiame ne tokį lankstų dirbdami su kitais klientais. Mums tai daryti apsimokėtų, jeigu baltarusiai garantuotų stabilų krovos kiekį ir būtų sutarta patraukli paslaugų kaina. Derybos įtemptos, nes artėja riba, kai sudaryti sutartį ekonomiškai neapsimokės", - sakė R.Masiulis.

Kita priežastis, trukdanti Lietuvos įmonei sutikti su Baltarusijos sąlygomis, - neišspręsti aplinkosaugos klausimai. "Klaipėdos naftos" terminalas nėra įsirengęs rekuperacijos (naftos garų surinkimo) įrenginio krovos estakadose. Kyla grėsmė, kad pradėjus gabenti didelius kiekius naftos tarša viršytų leistinas normas.

"Naftos projektas sunkus, gamtosaugos požiūriu nepatogus, o žiema - ant nosies. Turime sudaryti sutartis su kitais klientais ir nenorime sugadinti nusistovėjusio ritmo", - nerodė entuziazmo dėl Baltarusijos tranzito R.Masiulis.

Pasak jo, šiuo metu vyksta įtemptos terminalo derybos su pagrindine kliente - bendrove "Orlen Lietuva", kurios produkcija sudaro apie pusę "Klaipėdos naftos" apyvartos. Nuo jos numatomo eksportuoti kiekio priklausys, kiek terminalas galės priimti kitų klientų produktų.

Šiemet rugsėjį "Klaipėdos nafta" sudarė sutartį su rusiško kapitalo kompanija "Somitekno", antra pagal dydį Rusijos vakuuminio gazolio eksportuotoja, dėl 2 mln. tonų šio produkto krovos iki 2011 metų spalio. Pasak R.Masiulio, "Somitekno" buvo ekspedicinės įmonės "Naftos grupė", su kuria atsisakyta tęsti bendradarbiavimą dėl nenaudingų sąlygų, pagrindinė klientė. Ji priėmė pasiūlymą gabenti produktus be tarpininko. Sutarties nutraukimo su "Naftos grupe" procedūros dar nebaigtos, nes ji esą painiai surašyta.

Plėtrą sustabdė

Jau pernai puse milijono tonų viršytas 7,1 mln. tonų "Klaipėdos naftos" terminalo pajėgumas rodo, kad įmonei reikia plėstis arba apsistoti ties pasiekta apyvarta. Gali būti, kad bus pasirinktas antrasis variantas, nes šiemet skelbtą rangovų konkursą dėl dviejų talpyklų po 32 tūkst. tonų talpos statybos "Klaipėdos nafta" neseniai sustabdė.

"Pirmiau turime susivokti, kas vyksta rinkoje: kokia pasiūla, kur juda srautai. Tik išanalizavę rinką matysime, kur yra "butelio kakliukas" - kas trukdo perkrauti daugiau krovinių. Tada ir pasirinksime investicinius projektus. Yra ir kitų terminalo plėtros būdų: prieš mėnesį įrengėme du galingesnius siurblius, ir nors dar neturime galutinių duomenų, manome, kad vien tai galės padidinti pralaidumą 5-20 procentų", - kalbėjo įmonės vadovas.

Rusijos naftos rinkoje vyksta daug permainų. Pasirašyta sutartis dėl naftos eksporto į Kiniją gali sumažinti jos eksporto į Vakarus apimtis. Kadangi Rusija numato daugiau naftos gabenti per Baltijos jūros terminalus Ust Lugos ir Visocko uostuose, Baltijos valstybių uostai gali neatlaikyti jų konkurencijos. Be to, Talinas turi daug neišnaudotų naftos krovos rezervų.

Baltarusijos sprendimai taip pat daro įtaką rinkai: jeigu ji pirks ne rusišką, o Venesuelos naftą, eksporto rinkoje padaugės rusiškos produkcijos. Per 10 mėnesių šiemet "Klaipėdos nafta" perkrovė 5 proc. daugiau produktų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai - 6,4 mln. tonų, ir uždirbo 9 proc. daugiau pajamų - 100,5 mln. litų. Iki metų pabaigos numatomos panašios tendencijos ir šiek tiek geresnis nei pernai krovos ir pajamų rezultatas. R.Masiulis prognozuoja, kad kitais metais terminalo apkrovimas išliks panašus.

Pinigai - SGD terminalui

Paklaustas apie įmonės finansų būklę, "Klaipėdos naftos" vadovas patikino, kad visi rezervo ir uždirbti pinigai yra kaupiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybai. Valstybei priklauso 70,63 proc. įmonės akcijų, todėl pastarąjį kartą akcininkų susirinkime ji lemiama persvara nubalsavo už tai, kad "Klaipėdos nafta" atsakytų už šį projektą ir dalyvautų jį įgyvendinant.

"Energetikos ministerija spręs, ar valstybei pasiimti dividendus, ar įmonės uždirbtą pelną skirti SGD terminalui. Už pernai metų rezultatus dividendai sudarė 18 mln. litų, šiemet galbūt būtų priskaičiuota kiek didesnė suma. Dividendams skiriama arba 7 proc. įstatinio kapitalo, arba 40 proc. pelno", - kalbėjo R.Masiulis.

Atsižvelgiant į neseniai pristatytus SGD terminalo darbo grupės pasiūlymus "Klaipėdos naftai" organizuoti konkrečius projekto parengimo ir plėtros uždavinius, įmonė įsteigė SGD departamentą. Artimiausiu metu numatoma priimti dirbti 3-5 žmones. Vasarą atėjęs vadovauti SGD reikalams Kostas Grodbergas iš įmonės neseniai išėjo "šalių sutarimu". Komentuodamas šias permainas R.Masiulis aiškino: "Pradėsime formuoti komandą nuo apačios. Pamatėme, kad tai didelio masto projektas ir pakeitėme taktiką. Norime samdyti konsultantus ir gerinti savo darbuotojų kompetenciją. Reikalingi žmonės, kurie galės vystyti projektą ir dirbti šalia konsultantų. Nuo pasiūlyto SGD terminalo veiklos modelio priklausys, ar statybas vykdys "Klaipėdos nafta", ar bus steigiama nauja įmonė."

Tarpinių konsultavimo paslaugų konkursas bus skelbiamas gruodį. Šie patarėjai, anot R.Masiulio, turės parengti vadinamąjį kelio žemėlapį (road map - angl.) ir sumodeliuoti komerciją. Paskui bus ieškoma generalinio konsultavimo partnerio ir vyks atskirų projekto dalių konsultantų konkursai. Kiek tai užtruks, R.Masiulis nedrįsta spėlioti, nes iki statybų etapo šis projektas, pasak jo, "gali užkliūti už daugybės dalykų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"