TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl bedarbių birža perstumdo stalus

2010 10 14 0:00
Dabar iš 46 teritorinių darbo biržų liko 10, tačiau visų jų neuždarė, o tiesiog pervadino skyriais.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos darbo biržos (LDB) reforma: teritorinės darbo biržos virto skyriais, direktoriai - vedėjais, perstumdyti ir specialistų, tiesiogiai dirbančių su klientais, stalai. Ateityje tikimasi "modernesnio bendravimo su klientais". O kol kas džiaugiamasi, kad nedarbas pats auga lėčiau.

Nuo šių metų spalio pradžios pagal naują tvarką pradėjo dirbti šalies teritorinės darbo biržos. Tiesa, darbo su klientais tvarka kol kas labai nepasikeitė, bet tikimasi, kad sumažinus specialistų darbo krūvį, ypač didžiuosiuose miestuose esančių skyrių, pagerės paslaugų kokybė.

Skambiai vadinama Lietuvos darbo biržos reforma pradėta įgyvendinti nuo šių metų kovo pabaigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pertvarkydama darbo biržos struktūrą, sumažino teritorinių darbo biržų skaičių nuo 46 iki 10, dar vadinamų regioninių darbo biržų,

tačiau visų jų neuždarė, o tiesiog pervadino skyriais.

Taigi 10 teritorinių darbo biržų direktorių bus atsakingi už viso regiono darbo biržos tinklo darbo organizavimą.

Tuo tarpu klausimas dėl galimo darbo biržos įdarbinimo funkcijų perdavimo privačioms įmonėms sprendžiamas lėtai.

LDB ir jos teritorinių darbo biržų išlaikymui šiemet iš Užimtumo fondo numatyta skirti 65,733 mln. litų, o Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos bei teritorinių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų išlaikymui - 9,87 mln. litų.

Spynos nepakabintos

Patikėję ryžtinga teritorinių darbo biržų pertvarka išsigando ne vieno rajono gyventojai. Mat jie buvo įsitikinę, kad jos bus likviduotos ir uždarytos, tad, pavyzdžiui, jonavietis bus priverstas kartą per mėnesį važiuoti "pasižymėti" į darbo biržą Kaune.

Tačiau LDB atstovai patikino: niekas nepasikeitė. Pavyzdžiui, Jonavos ar kito miestelio darbo birža šiandien turi kitą statusą, t. y. dabar ji vadinama Kauno biržos Jonavos skyriumi, bet ant šios biržos durų spyna nepakabinta, ji ir toliau veikia kaip veikusi - priima darbo ieškančius žmones. Net ant buvusio Jonavos darbo biržos direktoriaus kabineto kabo lentelė su ta pačia pavarde, tik pasikeitė jo pareigų pavadinimas: nuo šiol teritorinių darbo biržų direktoriai bus vadinami vedėjais.

???????

LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis LŽ teigė, kad reformos esmė - sukoncentruoti kuo daugiau darbo jėgos teritoriniame lygmenyje, ten, kur labiausiai reikia profesionaliai dirbančių žmonių, ypač priimant specifinius sprendimus. Esą paslaugų gyventojams teikimas sustiprintas ne tik visuose 46 skyriuose, bet ir seniūnijose, kur biržos tarpininkų skaičius nebuvo mažinamas, priešinagi - kai kur net įdarbinta naujų žmonių.

Nors kovo pabaigoje buvo skelbta, kad po reorganizacijos darbo biržų darbuotojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 13 proc., bet, kaip tvirtino M.P.Balašaitis, "bendras darbuotojų skaičius mažėjo, tačiau ne taip drastiškai".

"Bendras sistemoje dirbančių žmonių skaičius sumažėjo, tačiau šiek tiek jis didėjo Lietuvos darbo biržoje, nes tam tikras darbo organizavimas buvo pasidalytas pagal kitokį modelį. Mat kai kurios administravimo funkcijos iš mažų savivaldybių perkeltos LDB, - dėstė jis. - Iki reformos teritorinėse biržose dirbo 1434 darbuotojai, o po pertvarkos liko 1350 žmonių. LDB padidėjo 30 žmonių (nuo 65 iki 95 - aut.). Tiesa, reikia įvertinti faktą, kad nuo spalio 1 dienos nebefunkcionuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, iš kurių kai kurie darbuotojai pervesti į mūsų sistemą."

Specialistams sumažino krūvius

M.P.Balašaitis įsitikinęs, kad tokia reorganizacija leis teikti geresnės kokybės paslaugą biržos klientams ir pagerins paslaugų kokybę regionuose. Esą, pavyzdžiui, Vilniaus darbo biržos darbuotojai buvo nepamatuotai apkrauti darbu, buvo neproporcingas jų darbo krūvis, t. y. vieni darbuotojai turėdavo aptarnauti 800 klientų, o kitose savivaldybėse - vos kelis šimtus.

"Šiuo metu Vilniaus darbo biržoje yra padidintas klientų aptarnavimo skyriaus specialistų skaičius ir jų krūvis bus nebe 800, o 400 klientų. Darbo su klientu principiniai veiksmai yra išlikę tie patys, tačiau po reformos keliame sau uždavinį dėl mažesnių klientų eilių didžiosiose šalies biržose, kad daugiau dėmesio būtų galima skirti klientui bei jo darbo paieškoms", - kalbėjo jis.

Dėl galimybės įdarbinimo funkcijas perduoti privačioms įmonėms, anot M.P.Balašaičio, vis dar diskutuojama. Esą ši idėja nėra pamiršta ir konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

LDB vadovas pasidžiaugė, kad pastaruoju metu darbo rinkos situacija šalyje taisosi, mat jau kurį laiką laisvų darbo vietų per savaitę užregistruojama daugiau nei bedarbių.

Nelegalių pajamų turi pusė bedarbių

M.P.Balašaitis įsitikinęs, kad LDB pajėgi kovoti su reiškiniu, kai darbo biržoje užsiregistruoja nesąžiningi klientai, t. y. tie, kurie gauna papildomų pajamų iš nelegalaus darbo. Jau nuo rugpjūčio pakeista registravimosi biržoje tvarka - dabar tris kartus telefonu neatsiliepęs į biržos darbuotojo skambutį asmuo braukiamas iš bedarbių sąrašo ir taip netenka visų socialinių garantijų. Per pastaruosius kelis mėnesius ši tvarka esą gerokai patrumpino bedarbių sąrašą.

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu šių metų liepą bendrovės "Spinter tyrimai" atlikti tyrimai parodė, kad net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų. Esą didžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. namų ūkių nedirbančių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta patys, iš savo versliuko (t. y. iš nesamdomo darbo) ar iš trumpalaikio darbo užsienyje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. registruotų bedarbių.

Tyrimas atskleidė iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai - ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys.

Remiantis tyrimo rezultatais, statistinio darbo neturinčio namų ūkio nario pajamos susideda iš 23 proc. sudarančios nedarbo išmokos, dar 24 proc. prisideda iš kitų socialinių pašalpų, o didžiausią dalį - 36 proc. - šių pajamų sudaro kitų šeimos narių ar giminaičių parama. Likę 17 proc. - nelegaliai uždirbti pinigai.

Tyrimo metu iš viso apklausta 2003 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų - 435 darbingo amžiaus darbo neturintys asmenys arba su jais gyvenantys viename namų ūkyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"