TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl darbuotojų kaitos ieško kaltųjų

2014 06 17 6:00
Didėjanti konkurencija darbo rinkoje darbuotojams leidžia būti ramesniems - jie žino, kad ir darbdaviai turi pasistengti, norėdami juos išlaikyti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Darbo skelbimų portalai pastebi, kad pastaruoju metu darbdaviai vis aktyviau ieško naujų darbuotojų, o šie dažnai keičia darbovietes, bėga į įmones, kurios siūlo geresnes sąlygas. Teorijų apie visuomenės kartų skirtumus kūrėjai tokį elgesį aiškina darbuotojų nepastovumu, o oponentai pažymi, kad vienpusio lojalumo darbdaviai negali tikėtis.

LŽ jau rašė, kad šiuo metu į darbo rinką pradedantys įsilieti žmonės savo darbus keis vidutiniškai kas 2,5 metų. Esą taip jie elgsis vien todėl, kad negalės nustygti vietoje ir tikės, jog gali padaryti sėkmingą karjerą keliose skirtingos srityse. Taip teigusi Gerda Baltrūnaitė, personalo paieškos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ pardavimų vadovė Lietuvoje, pažymėjo, kad anksčiau vienoje įmonėje darbuotojai vidutiniškai dirbdavo apie 7 metus, vėliau - 5 metus. Laiko tarpsniui vienoje įmonėje trumpėjant, darbdaviai, anot jos, turės kurti individualizuotas darbo vietas bei užmegzti glaudesnį ryšį su potencialiu darbuotoju.

Pokyčius darbo rinkoje G. Baltrūnaitė taip pat aiškino "Z kartos" (žmonių, kurie gimė po 1990 metų ir pradėjo įsilieti į darbo rinką) noru jausti ryšį su savo darboviete, dėmesiu socialinei atsakomybei, pagarba žmogaus teisėms. Darbuotojams svarbu, kad įmonė nediskriminuotų žmonių pagal amžių, lytį arba seksualinę orientaciją. Be to, jaunieji darbuotojai nori būti reikšmingi ir išklausyti kolegų bei vadovų, būti vertinami nuo pat pirmos darbo dienos.

Įvardija kaip problemą

Portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis sakė neturįs konkrečios statistinės informacijos, kaip keičiasi vidutinis darbuotojų išdirbtas vienoje įmonėje laikas, tačiau pripažino, kad konkurencija vis didėja, o darbuotojai vis dažniau perviliojami iš įmonių. „Iš darbdavių yra tekę girdėti pastabų, kad darbus dažniau keičia jauni darbuotojai. Todėl ryškėja tendencija, jog įmonės vis dažniau ieško ir renkasi vyresnio amžiaus darbuotojus, kurie yra stabilesni“, - pridūrė jis.

Kai kurie darbdaviai, anot pašnekovo, darbuotojų migraciją įvardija kaip vieną iš verslo problemų. Tačiau, jo manymu, natūralu, kad savo darbuotojų motyvacija ir išlaikymu turi rūpintis pats darbdavys. „Darbo rinka yra laisva, ir darbuotojai eina dirbti į tas įmones, kurios jiems priimtiniausios“, - tikino T. Toleikis.

Paprašytas įvardyti svarbiausias priežastis, skatinančias darbuotojus dažnai keisti darbą, Kostas Zalatoris, bendrovės „Personalo ugdymo sprendimai“ personalo atrankų ir mokymų konsultantas, organizacijų psichologas, jų nurodė keletą. Pirmiausia darbuotojas taip elgiasi tuomet, kai neturi asmeninės profesinės vizijos, o darbo vietos ir pobūdžio nelaiko instrumentais kryptingai eiti profesinės ir administracinės karjeros keliu.

„Darbas pasirenkamas pagal „savisaugos refleksus”: einu ten, kur siūlo didesnį atlyginimą arba, pavyzdžiui, kur rekomenduoja kitur įsidarbinęs buvęs bendradarbis. Tokie atvejai rodo, kad žmogus reaguoja pagal šios dienos buitinius, finansinius, fiziologinius poreikius. Trūksta profesinio, kūrybinio vystymosi polėkio“, - svarstė pašnekovas.

Geresnių sąlygų paieška - natūrali

Antras dažną migraciją lemiantis veiksnys neišvengiamai yra konkurencija darbo rinkoje – pasiūlymai gauti didesnį atlyginimą ar kitų įvairių gerovės priedų, kuriuos pateikia sparčiai besivystančios organizacijos, besisteigiančios užsienio kapitalo kompanijos ir įmonės, siekiančios griežtų technologinių standartų bei kokybės. Tačiau K. Zalatoris abejojo, ar darbuotojų nelojalumas šiuo atžvilgiu yra neigiamas jaunų darbuotojų bruožas.

„Kyla klausimas: jei už tą patį darbą gali gauti daugiau, tai kodėl tuo nepasinaudojus? Lojalumas organizacijai? Kuriai organizacijai? Tai, kurios vadovai važinėja naujausių modelių automobiliais ir jau nebe pirmus metus moka mažiausius atlyginimus Lietuvoje? Ar lojalumas turi būti tik iš vienos darbo santykių pusės – darbuotojo? Tokie klausimai yra darbuotojo nepatenkintų asmeninių ir profesinių ambicijų reakcija“, - nurodė organizacijų psichologas.

Reikėtų prisiminti ir sukurtas bei visuomenėje prigijusias legendas, kurios tarnauja darbdavių naudai. "Kas pasakė, kad šiais laikais dirbti vienoje kompanijoje ilgiau nei 2-3 metus yra asmeninio profesinio sąstingio požymis? Gal tie, kas kuria X, Y ir Z kartų teorijas?" - retoriškai klausė K. Zalatoris. Jo manymu, tokios ir panašios kuriamos legendos yra greičiau bandymas priežastį paaiškinti pasekmėmis, bet ne atvirkščiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"