TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl didėjančių palūkanų galvos neskauda

2006 11 15 0:00
SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė tikina, kad dažniausiai nuo palūkanų didėjimo rizikos draudžiasi vidutines ar kiek mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Didėjant paskolų palūkanų normai, dauguma būsto paskolas paėmusių žmonių dar nelinkę apsisaugoti nuo didesnių įmokų - fiksuotas palūkanas renkasi nedaugelis. Nėra itin populiarus ir gyvybės draudimas - kita finansinio saugumo priemonė.

Bankininkų žodžiais, didžiausia paskata rinktis fiksuotas palūkanų normas - bazinės palūkanų normos didėjimas. SEB Vilniaus banko specialistų skaičiavimais, šiuo metu 3,25 proc. siekianti bazinė palūkanų norma kitais metais padidės iki 3,75 procento. Tokiu būdu didės tarpbankinės palūkanos, nuo kurių dydžio tiesiogiai priklauso palūkanos paskolos turėtojui.

Didėjanti norma nepalanki tiems bankų klientams, kurie pasirinkę vadinamąsias kintamas palūkanas, kai jų dydis peržiūrimas kas šešis-dvylika mėnesių. Fiksuojant palūkanas, jų dydis "užšaldomas" ilgesniam laikui, todėl klientai išvengia palūkanų svyravimo.

Renkasi kas dešimtas

Nepaisant to, kad bazinė palūkanų norma jau kuris laikas didėja, tik dešimtadalis būsto kreditus paėmusių SEB Vilniaus banko klientų pasirinko fiksuotas palūkanas. Tiesa, praėjusiais metais tokių buvo tik 2,6 procento.

Daugiausia būsto paskolų išdavusio SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė tikina, kad dažniausiai nuo palūkanų didėjimo rizikos draudžiasi vidutines ar kiek mažesnes pajamas gaunantys žmonės.

Bankininkė teigia, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. "ES apie pusė imančiųjų būsto kreditą renkasi fiksuotas palūkanas, tad mums plėstis yra kur. Kitose Baltijos šalyse tendencijos panašios į Lietuvos. Mes drauge su latviais ir estais labiau vertiname dabar esamą situaciją, o vakariečiai linkę žiūrėti į ateitį", - teigė Bareikienė.

Perspėdama apie bazinės palūkanų normos didėjimą Bareikienė pridūrė, kad jau kurį laiką stebimas kintančių ir fiksuotų palūkanų skirtumo mažėjimas. Vadinasi, mažėja suma, kuri prarandama vietoje kintančiųjų pasirinkus fiksuotas palūkanas. Anot SEB Vilniaus banko atstovės, tokia tendencija turėtų išlikti ir kitais metais.

Draudžiasi taupydami

Per metus nuo 5,3 proc. iki 7,8 proc. padaugėjo banko klientų, pasinaudojusių kita vadinamojo finansinio saugumo priemone - gyvybės draudimu. Pasak Bareikienės, daugelis - beveik 88 proc. - apsidraudusiųjų gyvybę draudžiasi mažesne suma, nei ima kreditą. Jos teigimu, nusprendusieji apsidrausti gyvybę renkasi investicinį gyvybės draudimą. Anot SEB Vilniaus banko specialistės, tai būdas taupyti, o santaupas panaudoti paskolai dengti.

Bareikienė patarė nepamiršti dar vieno taupymo šaltinio - valstybės teikiamos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. SEB Vilniaus banko skaičiavimais, 200 tūkst. litų kreditą fiksuotomis palūkanomis paėmusiam ir apsidraudusiam gyvybę žmogui išlaidos per mėnesį padidėja 266 litais. Tačiau šią sumą galima susigrąžinti pasinaudojus minėta lengvata.

Nauda bankams

Finansų patarėjas Dobilas Kezys mano, kad kaip finansinės saugos priemonė siūlomas gyvybės draudimas - teisingas sprendimas. Kezio manymu, juo turėtų pasinaudoti kiekvienas būsto paskolą imantis žmogus. "Tačiau ar dabar pasinaudoti siūlymu rinktis fiksuotas palūkanų normas, verta pamąstyti. Suprantama, fiksuotos palūkanų normos leidžia planuoti išlaidas. Tikėtina, kad kintamos palūkanų normos didės, tačiau jei jos ims mažėti, pasirinkusieji kintamas, o ne fiksuotas palūkanas, laimės. Jei jau šiandien renkatės fiksuotas palūkanas, išlošiate ne jūs, o bankas, nes šiandien kintamos palūkanos mažesnės nei fiksuotosios", - svarstė Kezys.

Jis sakė, kad patys komerciniai bankai suinteresuoti įsiūlyti klientams finansų apsaugos produktus.

"Bankams reikalingi mokūs klientai, kurie gali grąžinti paskolą. Todėl jei pasėmusiajam būsto paskolą iškyla sunkumų, bankai siūlo atidėti kredito grąžinimą. Suprantama, pasiėmusiajam paskolą dar metams pratęsiamas įsipareigojimas bankui. Tačiau geriau daugiau išleisti palūkanoms, nei likti be būsto. Ypač kai už jį jau kurį laiką mokėtos įmokos", - kalbėjo Kezys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"