TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl didesnių vartotojų skolų kaltas euras

2015 02 25 6:00
Skolos už komunalines paslaugas galėjo padidėti dėl įvestos naujos valiutos ir per didelių neplanuotų išlaidų. LŽ archyvo nuotrauka

Elektra ir šildymas pigo, tačiau įsiskolinusiųjų už šias paslaugas vis daugėjo. Laiku su energijos tiekimo įmonėmis neatsiskaito ne tik gyventojai. Bendrovių, savivaldybės įstaigų, laiku nesumokėjusių už šilumą, skaičius irgi ūgtelėjo. Ekspertai svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti naujos valiutos įvedimas.

Padidėjusį skolininkų skaičių fiksuoja ne tik šilumą ir elektrą tiekiančios bendrovės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, gyventojų pradelstos skolos už įvairias paslaugas ir prekes į kreditą padidėjo 5 mln. eurų. Be to, bendrovės duomenimis, bent vieną pradelstą mokėjimą už paslaugas ir prekes išsimokėtinai turi veik 270 tūkst. gyventojų.

Penktadaliu daugiau

Kaip LŽ vakar teigė Nerijus Mikalajūnas, šilumą vilniečiams tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas spaudai, įprasta, kad skolininkų skaičius kasmet yra panašus, tačiau šių metų pradžia, regis, ypatinga. „Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skolos ūgtelėjusios gal net apie 20 procentų. Padidėjo tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus - savivaldybių ir valstybės įstaigų skolos“, – LŽ informavo „Vilniaus energijos“ atstovas.

Panašias atsiskaitymo vėlavimo tendencijas fiksuoja ir kiti paslaugų teikėjai. Elektros energiją tiekiančios LESTO atstovas spaudai Martynas Burba LŽ taip pat nurodė, kad, išanalizavus šių metų sausio mėnesio klientų atsiskaitymo duomenis ir palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skaičiuojama, jog skolininkų padaugėjo 11 procentų. LESTO patikslino, kad privačių klientų skolos išaugo maždaug 10 proc., o bendrovių - apie 21 procentą.

M. Burbos teigimu, kol kas LESTO apibendrinimų nedaro, nes tai tik pirmasis metų mėnuo. „Mūsų vertinimu, įtakos skoloms didėti turėjo namų ūkių išlaidų planavimas įvedus Lietuvoje eurą bei valiutos konvertavimo procesai įmonėse“, – komentavo LESTO atstovas.

Tuo metu bendrovės, teikiančios telekomunikacijų paslaugas, neturi kuo skųstis ir teigia, kad jų skolininkų skaičius arba nesikeičia, arba net mažėja. „Bitės“ atstovai informavo, kad vėluojančių susimokėti klientų dalis nesiekia net 1 proc., "Omnitel" tvirtino, kad jokių pokyčių nėra. Audrius Stasiulaitis, TEO atstovas spaudai, minėjo, kad šios bendrovės skolininkų skaičius netgi mažėjo. „Tai vyko dėl bendrovėje nuolat tobulinamų rizikos valdymo principų. Euro įvedimas skolininkų skaičiui bei skoloms galėjo turėti tik nedidelę ir trumpalaikę įtaką dėl IT sistemų pertvarkymo sausio pradžioje“, – atsakyme LŽ aiškino TEO atstovas.

Priežasčių - ne viena

Kodėl galėjo išaugti gyventojų skolos už komunalines paslaugas? Ekspertų nuomonės šiuo klausimu skirtingos. Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė, svarstė, kad tai galėjo būti naujai įvestos valiutos įtaka – gyventojams tiesiog buvo sudėtinga skaičiuoti eurais ir šie per daug išleido. Ji priminė, kad sausį įskolos padidėdavo dėl nesuplanuotų išlaidų gruodžio mėnesį.

„Prielaidų, kodėl skolos už komunalines paslaugas paaugo, gali būti įvairių. Tačiau šildymo kainos mažėjo, taigi veikti turėjo priešingai. Mes matome pradelstų mokėjimų sumažėjimą 2014 metais 47-iose savivaldybėse. O ši skolų tendencija kiek netikėta – tai siečiau su sezoniškumu ir gyventojų atsipalaidavimu“, – svarstė O. Bložienė ir priminė, kad didžiausia dalis pradelstų mokėjimų, kaip įprasta, būna finansų sektoriuje.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, kalbėjo, kad gruodį susidariusioms vartotojų skoloms galėjo turėti įtakos pasiruošimas naujai valiutai. Mat įmonės sprendė su valiutos įvedimu susijusias technines problemas, todėl esą ir galėjo vėluoti jų mokėjimai. „Bendros išvados, kodėl didėjo skolos, matyt, negali būti. Dalis mūsų klientų minėjo, kad sausį kai kurios įmonės dar taisė klaidas, atsiradusias įvedus eurą. Taigi, galima būtų aiškinti, kad sąskaitų apmokėjimas verslui nebuvo prioritetas“, – minėjo G. Gečiauskienė.

Jos teigimu, taip pat galima aiškinti ir tai, kad už paslaugas laiku neatsiskaitė viešasis sektorius: „Galbūt sausį, tik įvedus eurą, valstybinės įmonės dar nebuvo gavusios asignavimų, nebuvo paskirsčiusios savo įplaukų ir nespėjo suvaldyti pinigų srautų“, – mano „Danske Bank“ analitikė.

Gitanas Nauseda, SEB banko prezidento patarėjas, priminė, kad signalų dėl blogėjančios gyventojų finansinės padėties nėra. „Be to, dėl šildymo ir elektros kainų kažko drastiško neįvyko. Fundamentalių priežasčių, kad daugiau žmonių ir įmonių taptų skolininkais, nelabai įžvelgiu. Tai galėjo įvykti dėl būtinybės persiorientuoti prie naujovių - naujos valiutos“, – sakė G. Nausėda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"