TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl draudimo išmokų - kirviu per pirštus

2010 02 22 0:00
Tikėdamiesi gauti draudimo kompensaciją kai kurie žmonės tyčia apsipila verdančiu vandeniu arba karštais riebalais, o kartais net žalojasi peiliais.
LŽ archyvo nuotrauka

Neužtenka pinigų pragyventi, bet tebeturite sveikatos, gyvybės ar kitokią draudimo sutartį? Neskubėkite jos nutraukti. Jeigu tyčia nusikirtęs pirštą "neužsidirbsite", tai bent gausite sotų ir nemokamą maitinimą kalėjime.

Klientų noras pasipelnyti iš draudimo sunkmečiu į draudimo rinką įnešė nemažai sumaišties. Lig šiol jau daugeliui žinomas sukčiavimas, kai tyčia sudaužomas automobilis ar padegamas apdraustas nekilnojamasis turtas, siekiant draudimo išmokos.

Dabar šiuos pinigų gavimo būdus "paįvairina" naujos pasipelnymo schemos - sveikatą atsidraudę žmonės žaloja save siekdami gauti pinigų. Pasak ekspertų, savęs žalojimo dėl išmokų atvejai užsienyje jau nėra naujiena, tačiau mūsų krašte tai pradėta daryti visai neseniai. Ir gana skaudžiai.

"Suplanuotų" nelaimių daugėja

Net patiems draudikams sunku patikėti, kad norintys gauti draudimo išmokas draudėjai ryžtasi beprotiškiems dalykams. "Sukčiavimo reiškinys draudimo srityje visada egzistavo, tačiau šiuo metu tai pasireiškia kur kas didesniais mastais. Lietuvoje dažniausiai imituojama vagystė, ypač transporto, tačiau užfiksuojama vis daugiau fiktyvių susižalojimo atvejų", - sako draudimo bendrovės "BTA Draudimas" generalinis direktorius Tadeušas Podvorskis.

Jis pasakoja, kad "BTA Draudimo" praktikoje jau yra buvę atvejų, kai žmonės tyčia apsipylė verdančiu vandeniu. "Buvo įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas buvo inicijuotas. Sukčiams buvo iškelta baudžiamoji byla. Viena moteris tam, kad gautų draudimo kompensaciją, persipjovė sau koją. Kiti nelaimėliai, siekdami lengvų pinigų, apsipila karštais riebalais. Buvo atvejis, tiesa, ne mūsų kompanijoje, kai susitarę asmenys vienas kitam nupjovė pirštą. Deja, žmonės nesusimąsto, kad jie gali ne tik susižaloti visam gyvenimui, likti neįgalūs, bet dar ir gauti konkrečią bausmę, jeigu bus išaiškinta apgavystė", - atkreipia dėmesį "BTA Draudimas" vadovas T.Podvorskis.

Pasak pašnekovo, ne paslaptis, kad kai daromas nusikaltimas, žmogus tikrai nesijaučia laisvai, tai matyti ne tik iš jo elgesio, bet ir psichologinės būsenos.

"Bausmė už tokius nusikaltimus priklauso nuo daugelio faktorių - padarytos žalos dydžio, aplinkybių. Bausmės terminas gali būti tiek lygtinis, tiek visiškai realus: net iki 5-15 metų laisvės atėmimo", - įspėja T.Podvorskis.

Šios bendrovės Asmens draudimo skyriaus vadovė Zofija Andžejevska, paklausta, kaip išsiaiškinami sukčiavimo atvejai, teigia, kad tai yra nustatoma pagal draudimo sutartyje pasirinktas gana dideles traumos sumas ir pateiktas įtarimą keliančias medicinos pažymas.

"Žmonės dažniausiai sukčiauja padirbinėdami medicinos pažymas ir net apsidrausdami jau po įvykio. Įrodymus renkame užklausdami gydymo įstaigas ir atlikdami apdraustųjų apklausas", - sako Z.Andžejevska.

Sukčius gaudys atidžiau

"Tokių atvejų, kad gyventojai sukčiautų, norėdami gauti išmoką apsidraudę kelionių ar nelaimingų atsitikimų draudimu, "Lietuvos draudime" nepadaugėjo. Kad ir sunkiomis ekonomikos sąlygomis, žmonės nelinkę tyčia savęs žaloti. Tik praeitų metų viduryje turėjome plačiai nuskambėjusį atvejį, kai norint gauti išmoką vienam vyrui buvo nukirstas pirštas. Panašus atvejis prieš tai buvo nutikęs tik 2002 metais. Tad tie, kurie vis dėlto nusprendžia neteisėtai pasipelnyti, dažniausiai apsiriboja tokiu pažeidimu, kaip draudimo sutarties sudarymas jau po įvykusios traumos", - LŽ teigė šios bendrovės Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Pasak jo, neseniai buvo atvejis, kai gyventoja, apsidraudusi kelionių draudimu dviejose draudimo kompanijose, norėjo iš abiejų, taip pat ir iš "Lietuvos draudimo", gauti visą kompensaciją už patirtus nuostolius, nors tokiu atveju bendras atlyginimas negali viršyti patirtų nuostolių. Tai reiškia, kad jei gyventoja gavo visą nuostolių atlyginimą iš vienos draudimo kompanijos, į kitą dėl to paties ji kreiptis nebegalėjo.

"Ekonominiu sunkmečiu galimybė gauti pinigų ne vienam susuka galvą, tad jau pastebėjome, jog turime būti kur kas budresni ir bendradarbiauti su kitomis draudimo kompanijomis, kad sukčiavimo atvejai būtų išaiškinti", - sakė J.Stasinas.

Nors šią žiemą labai prastai valomi keliai ir šaligatviai, "Lietuvos draudimas" kol kas negali teigti, kad susižalojimų kelionių ar nelaimingų atsitikimų metu daugėja, kadangi, skirtingai nei kitų draudimo rūšių atveju, apie patirtas traumas draudimo bendrovei nebūtina pranešti per 3 dienas. Patirtų traumų pobūdis taip pat nesikeičia. Dominuoja kojų kaulų lūžiai, galvos smegenų sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai bei įvairūs randai.

Pasak J.Stasino, išmokos iš nelaimingų atsitikimų draudimo didėja tik tiek, kiek padidėjo vidutinė draudimo suma: kokiai sumai gyventojas apsidraudė, nuo jos ir bus apskaičiuojama draudimo išmoka.

Bendrovės "Lietuvos draudimo" statistika rodo, kad kitų draudimo rūšių pardavimas krito, o draudimo nuo nelaimingų atsitikimų per 2009 metus augo 1,2 procento.

Mėgina uždirbti iš draudimo

Draudimo ir rizikos valdymo instituto prezidentė Aleksandra Lezgovko LŽ sakė, kad sukčiavimo atvejų draudimo rinkoje daugėjimo priežastis lemia prasta ekonomikos padėtis - kai kurie žmonės pradeda studijuoti draudimo sąlygas ir ieškoti sukčiavimo galimybių.

"Žmonės mėgina uždirbti iš draudimo net žalodami save. Visa laimė, kad Lietuvoje šis reiškinys nėra taip paplitęs kaip užsienyje. Kitose šalyse pasitaiko labai kraupių ir mažai tikėtinų atvejų. Pavyzdžiui, Meksikoje vienos šeimos galva "užsidirbinėjo" iš to, kad laužydavo sau koją prabangių viešbučių holuose. Taip žmogus gaudavo draudimo išmokas. Bet po kelių tokių "nelaimingų įvykių" jis buvo sulaikytas kaip darantis nusikalstamą veiklą. Kitas baisus "uždarbio" būdas, kurio nenorėčiau prognozuoti Lietuvai, sumanytas Rusijoje: pensininkai atsigula po lėtai judančiais automobiliais, pavyzdžiui, kai vairuotojas stato automobilį parduotuvės stovėjimo aikštelėje... Tokių dalykų mūsų šalyje dar nėra, bet žmonės jau pradeda sukčiauti", - teigė A.Lezgovko. Pasak jos, tai daroma tik siekiant pinigų, negalvojant nei apie neigiamas sveikatos, nei galimos atsakomybės pasekmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"