TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl euro įstatus privalės keisti ir neveikiančios įmonės

2016 09 16 6:00
Realios veiklos nevykdančių įmonių steigėjams tėra du galimi keliai: arba įmonę iki metų pabaigos likviduoti, arba įstatus vis dėlto pakeisti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininkai raginami suskubti – liko tik pora mėnesių pakeisti įmonės įstatus, jose nurodytas išraiškas litais konvertuojant į eurus. To nepadariusioms įmonėms grasinama baudomis. Jos bus skiriamos net pasyvioms įmonėms, kurios nevykdo veiklos, tačiau nėra nei likviduotos, nei bankrutavusios.

Įmonės, kurių įstatuose išraiškos nurodytos litais, privalo pasikeisti įstatus per 24 mėnesius nuo euro įvedimo, vadinasi, iki šių metų gruodžio 31 dienos. Iki šio laikotarpio įstatinis kapitalas visų įmonių (AB ir UAB) turi būti perskaičiuotas euro centų tikslumu ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Įmonių vadovų, kurie savo įstaigose iki numatyto laiko nepasikeis įstatų išraiškų, laukia piniginės baudos. Bendrovių vadovams, laiku neatnaujinusiems įstatų, Registrų centras galės surašyti protokolą. Bauda už laiku Juridinių asmenų registrui nepateiktą informaciją gali siekti nuo 30 iki 1450 eurų.

Įmonės neturi laiko delsti

Tam, kad įstatinį kapitalą litais galėtų išreikšti eurais, bendrovės turės pakeisti savo įstatus. Tai padaryti jos galės tik sušaukusios visuotinį akcininkų susirinkimą.

MB LC paslaugų centro teisininkė Alvyda Derbutaitė pažymėjo, kad teisės aktuose yra įtvirtinta paprastesnė AB ir UAB įstatų keitimo tvarka, kai jie keičiami tik dėl valiutos keitimo iš litų į eurus, t. y. kai perskaičiuojami įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė. „Dėl minėtų perskaičiavimų ir suapvalinimų susidaręs įmonės įstatinio kapitalo pokytis nebus laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu“, – sakė ji.

Vis dėlto advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Evaldas Dūdonis teigė pastebėjęs, kad įstatų keitimas pareikalauja nemažai laiko, ypač didelėms bendrovėms. Pagal senuosius bendrovių įstatus, akcininkų informavimo laikotarpis apie tokį susirinkimą paprastai siekia iki mėnesio. Be to, keičiamus įstatus paprastai tikrina notaras, tad šiam darbui atlikti įmonei rekomenduojama pasilikti dar porą savaičių.

Taigi, teisininko skaičiavimu, įstatų keitimo procedūrą įmonės turėtų pradėti likus ne mažiau kaip pusantro mėnesio iki metų pabaigos – vėliausiai lapkričio viduryje. Atmetus šventinį gruodžio mėnesio laikotarpį – dar anksčiau.

Įmonių „neprašluos“

E. Dūdonis skaičiavo, kad išlaidos įstatams pakeisti, įskaitant mokestį Juridinių asmenų registrui ir notarui, gali siekti apie 100–200 eurų. Todėl galima numanyti, kad realiai neveikiančios, tačiau nelikviduotos ir nebankrutavusios įmonės nepuls keisti savo įstatų.

Vis dėlto teisininkas pabrėžė, kad baudos už reikalavimų nevykdymą taikomos, neatsižvelgiant į tai, ar juridinis asmuo veikiantis, ar ne. Todėl realios veiklos nevykdančių įmonių steigėjams tėra du galimi keliai: arba įmonę iki metų pabaigos likviduoti, arba įstatus vis dėlto pakeisti.

„Deja, remdamasis praktika, pabūsiu skeptikas: šios įmonės nepasirinks nei pirmo, nei antro varianto. Jos ir toliau nieko nedarys – nebent tuo atveju, jei jų savininkus pasieks koks nors išieškojimas. Tai paskatins konkrečius asmenis pajudėti“, – prognozavo E. Dūdonis.

Jis sakė abejojantis, kad gresiančios baudos už reikalavimo nevykdymą kaip nors reikšmingai pravalys neaktyvių įmonių gretas.

Pirmiausia dėl to, kad juridinio asmens likvidavimo procedūra yra gana sudėtinga ir reikalaujanti laiko bei resursų. Likviduojama įmonė turi būti moki, t. y. atsiskaičiusi su visais kreditoriais, o tai esą retas atvejis. Jei ji tokia nėra, belieka bankroto kelias. Tačiau kreditoriai, esant palyginti nedideliam kreditoriniam reikalavimui, dažnai numoja ranka į skolas ir bankroto procedūros neinicijuoja, mat tai reiškia teismo išlaidas. Taigi bendrovės ramiai gyvena neaktyvų gyvenimą.

Tuo tarpu tos įmonės, kurių balansas nulinis, dažnai nesiryžta ilgoms likvidavimo procedūroms, galimiems Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestiniams tyrimams bendrovėje, be to, nenori mokėti už privalomą visų dokumentų archyvavimą.

Todėl, teisininko manymu, siekdamos išvengti baudų šios neveikiančios įmonės galiausiai ryšis keisti įstatus.

„Joms būtų geriausia taip ir padaryti“, – tvirtino E. Dūdonis, ragindamas šias įmones taip pat suskubti.

Apie pusė – neveiklios

Registrų centras skaičiuoja, kad iš daugiau nei 100 tūkst. registruotų uždarųjų akcinių bendrovių aktyviai veikti gali apie 60 procentų. Registrų centras veiklos nevykdančias, tačiau nelikviduojamas bendroves gali išskirti įvertinęs kelis aspektus: jei kelerius metus neteiktos finansinės ataskaitos, penkerius metus neatnaujinami kiti duomenys, juridinio asmens negalima rasti buveinės adresu, nesuformuojami valdymo organai.

„Tokius „vaiduoklius“ galima likviduoti Registrų centro iniciatyva. Štai 2015 metais Registrų centras pradėjo 13 tūkst. veiklos nevykdančių įmonių ir organizacijų likvidavimo procedūrą, ji netrukus bus baigta“, – sakė Gražina Urbonavičiūtė, Registrų centro l. e. p. Komunikacijos skyriaus vadovė-atstovė spaudai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"