TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl infliacijos Vyriausybė išmokų nedidins

2008 03 14 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Infliacijai perkopus 10 proc. Vyriausybė turėtų indeksuoti ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį. Tačiau to daryti ji neketina ir siūlo verčiau keisti tai užtikrinantį Gyventojų pajamų garantijų įstatymą.

Vasarį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2007 metų vasariu, siekė 10,8 proc. ir buvo didžiausia nuo 1997 metų sausio. Įsilieti į euro zoną svarbi suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo 10,9 procento - 0,1 procentinio punkto didesnė, negu apskaičiuota pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą.

Pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymą, jei infliacija didesnė nei 10 proc., MGL turi būti indeksuojamas. Šiuo metu šis dydis siekia 130 litų ir nebeatitinka vartojamos sąvokos prasmės.

125 litų dydžio MGL Vyriausybė patvirtino 1998 metų balandžio 1 dieną. Nuo 2007 metų pradžios jis padidėjo 4 proc. - iki 130 litų.

Minimalų gyvenimo lygį indeksuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).

"Kadangi metinis kainų indeksas, kuris didesnis nei 10 proc., buvo paskelbtas vos prieš kelias dienas, tai šis klausimas dar nebuvo svarstytas, - LŽ pareiškė SADM Strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamento direktorė Vita Safjan. - Kartu atkreipiu dėmesį, kad Gyventojų pajamų garantijų įstatyme numatyta, jog Vyriausybė gali atidėti indeksavimą iki 6 mėnesių."

Be to, V.Safjan priminė tik nuo šių metų pradžios įsigaliojusio Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatą, draudžiančią perskirstyti biudžetą metų viduryje.

"Kadangi taikant MGL skaičiuojamos ne tik išmokos, bet ir baudos, jos negali didėti tuo pat metu kaip ir parama", - aiškino aukšta SADM valdininkė.

Ji informavo, kad praėjusią savaitę ši ministerija Seimui pateikė Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektą, kuris naikintų dar 1990 metais priimtą Gyventojų pajamų garantijų įstatymą. Jame numatyta, kad teisės aktuose vartojamas rodiklis "minimalus gyvenimo lygis" yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai. Pasak V.Safjan, iš pradžių šios išmokos dydis būtų lygus dabar taikomam MGL - 130 litų. Tačiau jei vartotojų kainų indeksas per dvejus metus padidėtų daugiau nei 4 proc., tai siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, bus indeksuojama valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija ir bazinė socialinė išmoka.

Teisinės informacijos centro duomenimis, šiuo metu yra apie 500 teisės aktų (įstatymų, nutarimų, įsakymų, potvarkių, konkursų sąlygų ir pan.), kuriuose minimas MGL. Tad pakeitus šį dydį tektų keisti ir visus tuos teisės aktus, kuriuose minimas MGL.

Seimo apsisprendimą dėl projekto turėtų paspartinti ir Konstitucinio Teismo, nagrinėjančio tų pačių parlamentarų prašymą, ar įmanoma mėnesį išgyventi už 130 litų, sprendimas. Kelių Seimo narių prašymą Konstitucinis Teismas priėmė šių metų sausį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"