TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl "jungtuvių" su švedais apsispręs kitąmet

2006 08 28 0:00
Sujungus šalies elektros sistemą su Vakarais, atsivertų elektros prekybos rinka, iš dalies būtų užtikrintas energetinis saugumas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kitais metais paaiškės, ar verta Baltijos jūros dugnu Lietuvos energetikos sistemą sujungti su Švedija

Valstybės valdoma šalies elektros tinklo operatorė bendrovė "Lietuvos energija" ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius "Svenska Kraftnat" rengs Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją. Pagal abiejų bendrovių pasirašytą sutartį, studijos projekto išlaidas ketinama dalytis lygiomis dalimis.

Kainuotų šimtus milijonų

"Analizuojame visas įmanomas galimybes integruoti Lietuvos energetikos sistemą į bendrąją Europos elektros rinką, o tai įmanoma tik turint kuo daugiau elektrinių ryšių su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis", - sakė "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, tai ne tik skatina laisvesnę prekybą elektra, bet ir didina Lietuvos bei viso Baltijos regiono energetinį saugumą.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių funkcijas vykdančios bendrovės analizuos galimybę sujungti perdavimo tinklus, nutiesiant 350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu.

Atlikus išankstinę analizę, kaip manoma, tokios jungties įgyvendinimas kainuotų apie 400 mln. eurų, o tinklai galėtų būti sujungti jau 2010 metais.

"Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimas būtų milžiniškas žingsnis užtikrinant patikimą elektros tiekimą netolimoje ateityje, ypatingą reikšmę įgyjantis uždarius Ignalinos atominę elektrinę", - teigė Juozaitis. Jungtis suteiktų galimybę Baltijos šalims prekiauti Šiaurės šalių elektros rinkoje bei padidintų elektros tiekimo patikimumą tiek Baltijos, tiek Skandinavijos šalims. Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją ketinama baigti 2007 metais.

Lenkai sukalbamesni

LŽ jau rašė, kad greičiausiai rugsėjį iš mirties taško turėtų pajudėti daugiau nei dešimtmetį trunkančios Lietuvos derybos dėl elektros tilto su Lenkija. Ūkio ministerijai pavaldžios Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotojas Jonas Kazlauskas sakė, jog Lenkijos pozicija keičiasi į Lietuvai palankią pusę. "Neoficialiai jie (Lenkijos pusė - red.) kalba norintys atgaivinti derybas ir pradėti elektros tilto projektą. Ko gero, norėtų dalyvauti naujos branduolinės elektrinės statyboje", - sakė Kazlauskas.

Anot jo, elektros tilto projekto derybų grupė egzistuoja daugiau nei penkerius metus, tačiau derybos buvo nutrūkusios dėl lenkų nenoro bendradarbiauti. Kaimynų pozicija pasikeitė atėjus naujai valdžiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"