TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl Kinijos lietuviams nerimauti neverta

2015 08 17 12:00
Osvaldas Čiukšys, Lietuvos-Kinijos verslo tarybos pirmininkas, ramina esą lietuvių verslo planų nei juanio devalvavimas, nei blogėjančios prognozės kol kas negriauna. LŽ archyvo nuotrauka

Kinijos ekonomikos apsukoms mažėjant ir šaliai devalvavus savo valiutą juanį, Lietuvos verslininkams patariama laikytis ramiai ir verslo planų nekeisti. Analitikai sako, kad mūsų šalies gamintojams yra ką veikti Azijoje – rinka verta pastangų.

Nors jau kuris laikas svarstoma, ar Kinijos ūkį ištiks tikra krizė, ar tik lėtės jo augimas, milžiniška didžiausios Azijos valstybės rinka tebevilioja daugelį. Tačiau analitikai gana ramiai sutiko žinią apie praėjusią savaitę Kinijos centrinio banko devalvuotą juanį.

Nieko negalima padaryti

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ ekonomistė, dėl juanio devalvavimo Lietuvos verslininkams pataria nekeisti verslo planų. Nors valiutos pokytis – didžiausias per pastaruosius 20 metų, jos nuomone, daryti staigių judesių nereikėtų. „Reikšmingiau keisti savo planus kažin ar reikia – rinka verta pastangų. Ir, aišku, tas Kinijos fenomenas, stebinęs pastaruosius 10 metų, ir toliau stebins. Milžiniškas BVP augimas dabar sulėtėjęs iki maždaug 7 proc., tačiau tai yra žvėriškai daug“, – komentavo ekonomistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Kinijos ekonomika dėl savo dydžio ir specifikos yra ypatinga – dėl jos sunku formuoti lūkesčius. „Ten veikia kitokie principai. Taip pat ir valiutos kursas, arba valiutos režimas, kuris Kinijoje yra unikalus. Iki šiol buvo akivaizdu, kad kursą lemia vos ne partijos įsivaizdavimas, koks jis turi būti. O 3 proc. siekianti valiutos devalvacija tarsi teikia vilčių, kad juanio režimas Kinijoje laisvės, kad jo kursą nustatys rinka“, – svarstė ekonomistė.

Analitikė priminė, kad Lietuvos eksportas į Kiniją yra kuklus – nesiekia 0,5 proc. viso eksporto. „Tačiau kai kurie Lietuvos eksportuotojai gali drąsiai žvalgytis į tą rinką. Pieno produktai ten gana neįprasti ir tik dabar ateina į rinką. Lietuvos gamintojams tikrai yra ką veikti Kinijoje, būkime objektyvūs, tai milžiniška šalis“, – reziumavo G. Gečiauskienė.

Gali pirkti mažiau žaliavos

Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas, svarstė, kad Kinijos ekonomikai mažinant apsukas šalis gali pirkti mažiau medienos, taigi tai palies ir Lietuvos eksportuotojus.

„Kol kas galime tik spėlioti, kaip pasielgs, gali būti, kad mažiau pirks žaliavos, bet daugiau, tai jau ir dabar matome, – perdirbamos medienos ruošinių. Kinus gali dominti tinkamai apdirbta mediena“, – kalbėjo A. Urbis.

Ši tendencija jau ryškėja. Medienos eksportuotojai, pasak asociacijos atstovo, įsitempę. Iki šiol Kinija pirko žaliavinę medieną – eglės, beržo. A. Urbio nuomone, blogiausia būtų, jei pradėtų vėluoti atsiskaitymai, kurie, bent jau iki šiol, nevėluodavo. Pasak A. Urbio, dėl sutrikusių atsiskaitymų gali kilti problemų, nes pirkimai vyksta kas pusmetį.

Planų neatsisako

Į Kiniją daug vilčių deda naujų rinkų ieškantys pienininkai ir mėsininkai. Ar plėtros planus dėliojantiems perdirbėjams verta sunerimti? Osvaldas Čiukšys, Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas, ramina, esą lietuvių planų nei juanio devalvavimas, nei blogėjančios prognozės kol kas negriauna.

„Reikia ramiai reaguoti, nes rinka yra daugiau negu milžiniška. Vidurinę klasę Kinijoje sudaro 200 mln. žmonių, kurie uždirba po keletą tūkstančių dolerių per mėnesį, – priminė O. Čiukšys. – Dabar kaip tik deriname su valdžios institucijomis, į kurias provincijas nutaikyti eksportą. Tos provincijos yra didžiulės, po 100 mln. gyventojų su didžiuliais miestais. Tiesiog mums su savo kasdienėmis prekėmis (maisto) tai kol kas jokios įtakos nedaro.“

Kinijos ūkio svyravimus, pasak jo, labiau pajus globalūs žaidėjai, prabangos prekių gamintojai, jų akcijos jau pradėjo kristi. „Visas pasaulis supranta, kad iš Kinijos plaukia ne pačios geriausios naujienos. Bet aš devalvavimą vertinu kaip vyriausybės pagalbą šalies ekonomikai“, – komentavo O. Čiukšys.

SKAIČIAI

2010 metais Lietuvos prekių eksportas į Kiniją siekė 27,77 mln. eurų, o 2014 metais – 102,14 mln. eurų. Per pastaruosius 5 metus, prekių eksportas į Kinijos rinką augo vidutiniškai 37,6 proc. kasmet.

2014 metais didžiąją eksportuojamų prekių į Kiniją dalį (51,5 proc., arba 52,56 mln. eurų) sudarė mediena, baldai, medienos dirbiniai, toliau rikiavosi mašinų ir įrenginių eksportas (16,7 proc., arba 17,10 mln. eurų), metalai (8,1 proc., arba 8,29 mln. eurų). Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Kiniją 2014 metais sudarė 2,7 proc., arba 2,81 mln. eurų.

Lietuvos paslaugų eksportas į Kiniją 2014 metais augo rekordiškai – 1386, 6 proc. per metus, tai yra nuo 2,07 mln. eurų iki 30,83 mln. eurų. Didžiąją dalį šio eksporto (90,2 proc., arba 29,55 mln. eurų) sudarė transporto paslaugų pardavimas.

Statistikos departamento duomenimis, tarp 180 Lietuvos užsienio prekybos partnerių Kinija 2015 metų sausį-gegužę pagal prekybos apyvartą užėmė 18, pagal eksportą – 26 vietą.

Šaltinis: „Versli Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"