TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl makulatūros - varžybos su kinais

2009 12 10 0:00
"Klaipėdos kartono" vadovas Arūnas Pasvenskas teigia, kad verslas atsigauna, nors apsirūpinti žaliavomis rinkoje konkuruojant su kinais darosi sudėtinga.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Popieriaus perdirbimo pramonei stinga antrinių žaliavų - ne tik todėl, kad šalyje prastai tvarkomas atliekų surinkimas iš gyventojų. Didėjantis makulatūros eksportas į Kiniją palieka be žaliavos vietos gamintojus.

Vienam seniausių uostamiesčio fabrikų, bendrovei "Klaipėdos kartonas", šių metų pradžia buvo labai nesėkminga. Tačiau drastiškais veiksmais, pasak generalinio direktoriaus Arūno Pasvensko, situaciją jau pavyko suvaldyti. Nuo rudens kartono gamybos mašina vėl sukasi visu pajėgumu, o produkcijos pirkėjų pakanka.

Be tradicinio produkto - kartono taros pakuotėms, didėja ir korinio užpildo, kuris plačiai naudojamas korpusinių baldų pramonėje, paklausa.

"Pažvelkite į baldų evoliuciją - prieš 100 metų buvo gaminami tik mediniai baldai, vėliau atsirado spaustų drožlių plokštės. Dabar imta gaminti iš popieriaus ir oro. Tokius "Vilniaus baldai" tiekia į užsienį koncernui "Ikea", - sakė A.Pasvenskas, kurio vadovaujama įmonė naują technologiją įdiegė prieš trejus metus.

"Klaipėdos kartonas" šiemet perdirbs 30 proc. mažiau makulatūros nei pernai. Apyvarta bus mažesnė nei 40 proc. ir sudarys 60 mln. litų. "Pelnas geriausiu atveju bus nulinis, tačiau apyvarta panaši į buvusią 2003 metais. Tik tada įmonėje dirbo 500 žmonių, dabar - 186. Susispaudę, bet sukamės", - teigė kelių įmonės sunkmečių užgrūdintas A.Pasvenskas.

Egzotika nepelninga

"Vasario mėnesį mūsų gamyba ir pardavimas siekė 25 proc. ankstesnio vidutinio lygio. Tuo metu teko atleisti trečdalį darbuotojų. Su verksmais. Iki šiol bylinėjamės. Tačiau nebuvo kitų išeičių. Perpus sumažinome atlyginimus, peržiūrėjome visas tiekimo sutartis. Bankas mums paskolos mokėjimą atidėjo iki ateinančių metų balandžio. Šie ir kiti dalykai padėjo išgyventi. Šiandien dirbame visu pajėgumu, iš makulatūros gaminame 8 tūkst. tonų popieriaus per mėnesį ir į sandėlį jo nekrauname", - pasakojo A.Pasvenskas.

Jo teigimu, nuolatiniai popieriaus produkcijos pirkėjai - Lietuvos ir Rytų Europos taros įmonės. Tačiau tuo metu, kai tvyrojo sąstingis, per tarptautines prekybos kompanijas pavyko surasti egzotiškas rinkas - Tunisą ir Šri Lanką.

"Produkciją parduodavome taip, kad mums nelikdavo pelno, pardavėme tik dėl to, kad judėtume. Dabar, kai radome pardavimo rinką arčiau namų, iš tokių nepelningų rinkų pasitraukėme. Rusija mums uždaryta - ten taikomas 15 proc. muito mokestis. Nors produkcijos paklausos ten ir esama, visą pelną prarytų muitas. Per parodą Vilniuje "Belarus Ekspo 2009" susipažinome su baltarusiais, kurie nori pirkti mūsų produkciją. Šioje šalyje taikomas muito mokestis toks pat, kaip Rusijoje, bet pigesnė logistika. Kadangi baltarusiai negali mokėti iš anksto, kuriame kitokį verslo modelį - jie pradėjo mums tiekti makulatūrą. Žinoma, baiminamės, kad vieną dieną bus uždrausta ją išvežti. Kita vertus, vilties teikia tai, kad Baltarusija stengiasi pritraukti valiutą", - apie priemones išsivaduoti iš krizės pasakojo A.Pasvenskas.

Išvežamos antrinės žaliavos

"Klaipėdos kartonas" 2006 metais įsigijo taros įmonę "Mena Pak" Ukrainoje ir ją modernizavęs ten gamina prekių pakuotes. Bendrovės strategija - ne plėsti kartono gamybą, bet skatinti perdirbimą. Klaipėdos produkcija - žaliava fabrikui Ukrainoje. Ten šiuo metu dirba 160 žmonių. "Mena pak", pasak "Klaipėdos kartono" vadovo, išgyveno dar didesnę šalies krizę, bet visas negandas atlaikė ir netrukus turėtų pasiekti planinį pajėgumą. Kitas pridėtinės vertės strategijos projektas - jau minėta popierinio korio baldams gamyba.

Atrodo, žaliavos tokiai gamybai neturėtų pritrūkti, kadangi Europos Sąjungos politika reikalauja gerinti antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą. Tačiau tikrovėje yra kitaip. Savo prekėmis Europą užvertę kinai surinktą makulatūrą stengiasi išsivežti net dempingo kainomis. O lietuviai žaliavų ieško Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.

"Iš Klaipėdos uosto konteineriais į Kiniją išgabenamas didelis kiekis makulatūros. Teigiama, kad kinai jos Europoje superka po 8 mln. tonų kasmet. Kol mes nedirbome visu pajėgumu, žaliavos užteko. Dabar, vartojimui kritus 30 proc., tiek pat sumažėjo ir pakuočių. Antrinių žaliavų surinkimas iš prekybos įmonių organizuotas gerai, nes ši veikla yra pelninga. Problema - atliekų surinkimas iš gyventojų. Žmonės dar neišmokę rūšiuoti, todėl surinkėjų veikla nuostolinga", - sakė pašnekovas.

"Klaipėdos kartonas", kaip ir kiti žaliavų perdirbėjai, A.Pasvensko žiniomis, iki šiol nesiaiškino ir neieškojo, kur prapuola iš prekybininkų surinktas pakuočių mokestis, skirtas atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams. Tačiau sunkmetis skatina domėtis ir ieškoti to, kas pagal direktyvas jiems priklauso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"