TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl medienos pardavimo užvirė aistros

2013 05 09 7:28
Lietuvoje yra beveik 600 žaliavos pirkėjų, ir apsirūpinti mediena reikia visiems. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketinimai skubiai priimti Miškų įstatymo pataisas džiugina medienos perdirbimo įmones, tačiau varo į neviltį valstybinius ir privačius miškininkus bei prekiautojus mediena.

Seimo nario Petro Gražulio parengtame įstatymo projekte yra numatyta nustatyti tvarką, pagal kurią valstybiniuose miškuose paruošta apvaliąja mediena pirmiausia būtų aprūpinti vietos perdirbėjai. "Medienos pramonės apsirūpinimo žaliava problema turi būti sprendžiama labai skubiai, nes Lietuvos medienos perdirbimo pramonė jau dabar susiduria su dideliu žaliavos trūkumu ir tolesnis delsimas gali galutinai pažeisti jos konkurencingumą, t. y. Lietuvos medienos perdirbimo pramonė pradės prarasti sutartis su užsakovais ir didesnės pridėtinės vertės produktų rinkas", - rašoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte. Be to, čia tvirtinama, kad nepriėmus šių pataisų gresia nedarbo didėjimas kaimiškuose rajonuose.

Kurs pridėtinę vertę

Lietuvos medienos asociacija nurodo, kad valstybinių miškų medienos pardavimo aukcionų sąlygų pakeitimas medienos perdirbėjams leistų padidinti gaminių eksportą 1 mlrd. litų - iki 9 mlrd. litų.

AB "Grigiškės" generalinis direktorius Gintautas Pangonis antradienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams pasakojo, jog šiuo metu Lietuvos medienos perdirbėjai turi nevienodas konkurencines sąlygas su kitų šalių įmonėmis, nes pirmajame aukciono etape gali dalyvauti ne tik Lietuvos bendrovės, bet ir užsienio įmonės. Todėl vietiniai medienos perdirbėjai yra priversti žaliavą pirkti didesnėmis kainomis, nei galėtų, ir dėl to esą mažėja jų produkcijos konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

"Sutinkame, kad Lietuvoje gamybinę veiklą vykdančios įmonės privalo turėti prioritetą apsirūpindamos žaliava iš valstybinių miškų urėdijų, - LŽ teigė Švedijos kapitalo UAB "Swedspan Girių Bizonas" pirkimo vadovas Gediminas Lastauskas ir paaiškino: - Gamybinių medienos perdirbimo įmonių sukuriama pridėtinė vertė yra nepalyginti didesnė nei medieną eksportuojančių įmonių."

Pakeista prekybos mediena tvarka džiaugtųsi ir smulkesni gamintojai. Pavyzdžiui, Alytaus lentpjūvės UAB "Linmedė" generalinis direktorius Sigitas Petronis LŽ pasakojo: "Konkurencija dėl medienos dabar tokia nuožmi, kad visi keliai į Vakarus mums jau uždaryti vien dėl žaliavos kainos. Atvažiavę lenkai, latviai pirkėjai čia pakelia medienos kainą, todėl atitinkamai brangiau už ją turime mokėti ir mes." Pasak lentpjūvės vadovo, kol rąsteliai, iš kurių gaminami vadinamieji europadėklai, buvo nebrangūs, didžiąją produkcijos dalį bendrovė eksportuodavo, konkuruodavo ir su baltarusiais, ukrainiečiais, ir su latviais, ir netgi vidaus rinkoje, o dabar tokių galimybių nėra.

Kita medalio pusė

Visiškai priešingos nuotaikos miškininkų ir prekiautojų mediena stovyklose. "Lietuvoje yra beveik 600 žaliavos pirkėjų, ir apsirūpinti mediena reikia visiems. Jeigu visą leidžiamą parduoti medienos kiekį paims didieji gamintojai, smulkiesiems gamintojams neliks. Be to, bus visiškai realus ir kartelinių susitarimų pavojus, kaip jau yra buvę Latvijoje. Tokiu atveju valstybinių miškų mediena visiškai atpigtų", - LŽ kalbėjo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Jo nuomone, prekybos mediena skaidrumą dabar užtikrina elektroninės prekybos sistema, pagal kurią palankiausiomis kainomis mediena siūloma visiems pirkėjams.

Kita vertus, anot jo, Generalinė miškų urėdija, vadovaudamasi 2008 metų spalį įsigaliojusiomis Prekybos mediena taisyklėmis, ir dabar gamintojams siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis su urėdijomis - 50-55 proc. urėdijų medienos yra tiekiama pagal sutartis, o gali būti taip tiekiama iki 60 proc. medienos.

Dar griežčiau ketinimus priimti įstatymo pataisas vertina privačių miškų savininkai ir prekiautojai mediena. Medienos prekybos asociacijos vadovas Robertas Ašmonas pažymėjo, kad suteikdama pirmumą mediena apsirūpinti vietos gamintojams valstybė savo sąskaita remtų kelias stambias privačias įmones. Mat urėdijos esą būtų priverstos kubą medienos parduoti 20-30 litų pigiau, negu ji kainuotų rinkoje, taigi, per metus paruošdamos maždaug 4 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos, urėdijos neva netektų 80-120 mln. litų.

"Jei vietos gamintojus mediena lengvatinėmis sąlygomis aprūpins valstybė, be pirkėjų liks privatūs savininkai. Todėl jie turės arba visą savo medieną eksportuoti, arba apskritai miško nekirsti, nes neapsimokės dėl per mažų kainų", - aiškino R.Ašmonas. Tačiau brandus medis perauga ir ilgainiui tampa bevertis. Taigi, remdama vienus, valstybė neva žlugdytų kitus.

Teisininkai nepritaria

Nepalankiai įstatymo pataisų projektą jau įvertino ir Konkurencijos taryba bei Seimo Teisės komitetas. "Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas", - primena Seimo Teisės komitetas.

"Žinomoje Dassonville byloje (C-8/74) teismas nustatė, kad visos valstybės narės priimtos prekybos taisyklės, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai riboti vidaus prekybą Bendrijoje, turi būti laikomos priemonėmis, turinčiomis lygiavertį poveikį kiekybiniams ribojimams, ir yra draudžiamos", - primena Lietuvos konkurencijos taryba.

"Ar tik neatsitiks taip, kaip jau buvo su prekybos alumi sugriežtinimu? - perspėjo R.Ašmonas. - Po metų ar dvejų įstatymo pataisas teks atšaukti, pareikalavus Europos Komisijai, bet per tą laiką kelios stambios perdirbimo įmonės jau bus nusigriebusios grietinėlę, o valstybinėms urėdijoms ir privačiam smulkiajam verslui gali būti padaryta sunkiai įkainojama žala."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"