TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl minimalios algos tarsis rudenį

2011 06 01 0:00
Paskutinį kartą minimali alga buvo didinta 2008 metais - iki 800 litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Vakar beveik dvi valandas trukęs Trišalės tarybos susitikimas su premjeru Andriumi Kubiliumi baigėsi be rezultatų. Klausimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo vėl turėtų būti svarstomas rugsėjo mėnesį

Bendra Vyriausybės ir Trišalės tarybos darbo grupė iki rudens turėtų pateikti išsamią analizę, kokią įtaką MMA kėlimas padarytų valstybės finansams, ekonomikai ir nedarbo lygiui. Profsąjungos kol kas neapsisprendė, ar dalyvaus šios grupės veikloje.

Planuoja protestuoti

Pagal rotaciją paskutiniame posėdyje išrinkta nauja Trišalės tarybos pirmininkė Gražina Gruzdienė, atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, LŽ teigė, kad susitikime su premjeru ir Vyriausybės nariais tikėjosi gauti konkrečius atsakymus dėl MMA kėlimo terminų ir dydžio, tačiau lauktų atsakymų neišgirdo. "Baigėme niekuo. Profsąjungos yra nepatenkintos šiuo susitikimu. Vyriausybė vis dėlto labiau atsižvelgia į verslo, o ne į žmonių argumentus. Labai gaila, kad minimali alga Lietuvoje yra žemesnė už skurdo ribą ir mes esame Europoje treti nuo galo", - susitikimą LŽ komentavo G.Gruzdienė, kuri taip pat vadovauja Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai.

Ji tvirtino, kad profsąjungos dabar nebemato būdų, kaip kalbėtis su Vyriausybe, todėl ruošiasi organizuoti piketus ir šitaip spausti valdžią. "Artimiausiu metu rinksimės ir kursime piketų planą. Manome, kad dar ką nors skaičiuoti ir vėl rinktis rugsėjį - jau vėlu. Tikėjomės, kad šiandien sužinosime visus skaičius, bet, deja, taip neįvyko", - piktinosi profsąjungų atstovė.

G.Gruzdienė pažėrė kritikos smulkiesiems verslininkams, kurie, pasak jos, "torpedavo" MMA padidinimą. "Vyriausybė pasinaudojo smulkiaisiais verslininkais kaip priedanga ir atsisakė didinti MMA, nors pramonininkai, kurie yra įdarbinę daugiausia žmonių Lietuvoje, sutiko ją didinti. Nelogiška - kai didžiausi atlyginimų mokėtojai sutinka, o Vyriausybė leidžia sprendimą torpeduoti smulkiesiems verslininkams ir nepriima politinio sprendimo. Tai nesąžiningas žaidimas. Vyriausybei svarbiausia - verslas, o kaip žmogus gyvena, nerūpi", - po susitikimo emocingai LŽ kalbėjo Trišalės tarybos pirmininkė G.Gruzdienė.

Darbdaviai skaičiuos

Gerokai palankiau susitikimą su Vyriausybe vertino buvęs Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Jam pokalbis pasirodė itin konstruktyvus ir daug žadantis. "Susitikimu esu labai patenkintas, nes jame pasiektas tam tikras mąstymo persilaužimas. Regis, visi pokalbio dalyviai, išskyrus profsąjungų atstovus, sutarė, kad MMA reikia vertinti visų ekonominių procesų šalyje kontekste. Tai yra minimali alga turi būti siejama su produktyvumu, našumu, valstybės finansiniu stabilumu. Sutarta, kad iki rugsėjo mėnesio turime į Trišalės tarybos ir Vyriausybės susitikimą atsinešti skaičiais paremtą viziją. Be to, susitikime vieningai pritarta siūlymui atnaujinti Nacionalinį susitarimą tais klausimais, kurie yra susiję su žmonių pajamomis, rengti siūlymus, kaip didinti užimtumą", - džiaugsmingai posėdį LŽ komentavo D.Arlauskas.

Pasiūlymams ruošti bus sudaryta darbo grupė iš Trišalės tarybos, darbdavių, verslo ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų. Profsąjungos dar svarstys, ar prisidėti prieš šios grupės darbo.

Trūksta ekonomikos žinių

"Labai gaila, bet profsąjungos demonstruoja labai daug emocijų. Manau, Vyriausybė turėtų kažkaip skatinti žmonių ekonominį, finansinį išprusimą. Kai žmogus nieko negirdi ir nemato, o tik kovoja už savo įsivaizduojamas teises, tikslą pasiekti sunku. Biblijoje retai aptiksi žodžius "kovoti", "reikalauti", dažnesnis žodis "prašyti". Krikščioniškai tiesai, manau, artimesnis yra prašymas, susitarimas. Norėtųsi, kad profsąjungos pakeistų retoriką. Jeigu visi tik reikalausime, pagal kokius kriterijus tuos reikalavimus reikėtų tenkinti: kieno kumštis didesnis?" - ironizavo verslo darbdavių atstovas.

D.Arlauskas nustebo, išgirdęs LŽ žurnalisto klausimą, kas Trišalėje taryboje atstovauja smulkiųjų verslininkų interesams. "Negalime sakyti, kad kas nors atstovauja stambiesiems, vidutiniams ar smulkiesiems verslininkams. Net Pramonininkų konfederacijoje yra labai daug smulkiųjų. Supraskite, kad 99,6 proc. krašto verslininkų yra smulkieji ir vidutiniai ir tik 0,4 proc. - stambieji. Lietuvoje nėra organizacijos, kuri atstovautų tik smulkiesiems verslininkams, nes visas verslas susipynęs. Vieni smulkieji verslininkai gali didinti MMA, kiti - ne", - aiškino jis.

D.Arlauskas vakardienos susitikime, be kita ko, prieštaravo Vyriausybės siūlymui atskiroms ūkio šakoms arba tam tikriems regionams nustatyti skirtingus MMA dydžius. "Diferencijavimas gali būti tik atsižvelgiant į kvalifikaciją, darbo stažą, konkrečios įmonės finansinę būklę, kurią turėtų vertinti Finansų ministerija", - mano D.Arlauskas.

Be jokių įsipareigojimų

Premjeras po susitikimo teigė, kad reikėtų nedelsiant pradėti rengti bendrą susitarimą tarp Vyriausybės ir Trišalės tarybos dėl esminių dalykų - tiek šalies finansų, tiek ekonomikos, ypač nedarbo ir darbo užmokesčio reikalų. "Manome, kad reikalingas platesnis susitarimas dėl pačių pagrindinių tikslų ir jų siekimo būdų 2012 metais", - po susitikimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Pasak premjero, Lietuva šiuo metu negali sau leisti prabangos, kad darbo užmokesčio didėjimas neatitiktų bendro ekonomikos konkurencingumo ir produktyvumo augimo. A.Kubilius aptakiai kalbėjo apie galimybę MMA didinti jau nuo kitų metų pradžios. "Neatmestinas joks variantas. Noriu priminti, kad paskutinį kartą minimali alga buvo didinta 2008 metais. Mes neprognozuojame, kad kitais metais Lietuvos ekonomika bus pasiekusi 2008 metų lygį", - sakė A.Kubilius.

Finansų ministerijos nuomone, MMA kėlimas iki 900 litų biudžeto išlaidas ir viešųjų finansų deficitą didintų 201-245 mln. litų, todėl turėtų būti pasiūlyta, iš kokių šaltinių biudžeto netektis turėtų būti finansuojama.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad realu MMA padidinti nuo kitų metų sausio.

Profesinės sąjungos ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina nuo liepos 1 dienos MMA didinti iki 900 litų, o nuo 2012 metų sausio 1 dienos - iki 1000 litų. LPK siūlo lygiagrečiai keliant MMA nuo 470 iki 530-580 litų didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija tokiems siūlymams prieštarauja bei ragina pirmiausia atlikti analizę, kaip tai atsilieps smulkiajam verslui.

Šiuo metu MMA "popieriuje" yra 800 litų, vidutinis darbo užmokestis - 2121,5 lito, maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka į rankas - 650 litų, o vidutinė senatvės pensija - 750 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"