TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl mokėjimo kainos tebesiginčija

2013 02 02 9:23
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas pripažino, kad mokėjimo srityje problemų esama. /Eltos nuotrauka

Lietuvos bankas dar nesulaukė visų komercinių bankų informacijos apie elektroninės prekybos atsiskaitymo paslaugą "Bank link", tad savo išvadas apie šios paslaugos įkainių pagrįstumą pateiks ne anksčiau kaip balandį.

Praėjusių metų gruodžio pradžioje internetinės prekybos verslas tikėjosi, kad centrinis bankas komercinių bankų paslaugos "Bank link" įkainių tyrimą atliks iki sausio pabaigos. Dabar paaiškėjo, kad, pirminiais duomenimis, išvados turėtų būti pateiktos balandį. "Gavęs ir išnagrinėjęs atsakymus Lietuvos bankas pateiks savo vertinimus ir apie tai informuos visas suinteresuotas šalis", - LŽ informavo Lietuvos banko Komunikacijos skyrius.

"Bank link" paslaugos teikėjams ir pirkėjams Lietuvos bankas išsiuntė kvietimus vasario 11 dieną dalyvauti antrojoje diskusijoje šiuo klausimu.

Atskleidė paslaptį

Lapkričio pabaigoje internetinės prekybos UAB imk.lt ryžosi Lietuvos verslo santykiams visiškai neįprastam žingsniui - atskleidė konfidencialios sutarties su komerciniu banku detales. Tąsyk šios bendrovės vadovas Jurgis Gylys piktinosi, kad vienas iš bankų lyderių už kiekvieną mokėjimo pavedimą naudojantis "Bank link" paslauga (tiesioginis lėšų nuskaitymas iš sąskaitos) reikalauja sumokėti 3 proc. parduodamos prekės arba paslaugos kainos, tiesa, ne daugiau kaip 30 litų, kai prekės kaina viršija 1000 litų. "Tai didžiausi įkainiai Baltijos valstybėse", - tvirtino J.Gylys. Netrukus bendrovės pavyzdžiu nusprendė pasekti ir dar viena internetinės parduotuvės savininkė UAB "Open 24".

Toks verslininkų elgesys sukėlė didžiųjų komercinių bankų pasipiktinimą. Aistros kiek aprimo, kai abiejų šalių - internetinės prekybos verslo ir didžiausių komercinių bankų - atstovai susėdo prie diskusijų stalo Lietuvos banke. Po šios diskusijos Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žiniasklaidai pripažino, kad šioje srityje problemų esama, ir pranešė, jog pats Lietuvos bankas imsis iniciatyvos problemą išspręsti taikiai.

J.Gylys vakar LŽ teigė, jog istorijai pasklidus plačiau kai kurie bankai ėmė siūlyti nuolaidų, nors, anot jo, mažesniems bankams ir iki tol buvo mokėta keleriopai pigiau. "Įžvelgiame didesnę problemą. Mat mokestis už pavedimus "Bank link" sistema yra pridedamas prie prekės kainos. Vadinasi, šį mokestį sumoka pirkėjas, bet prekės kaina tampa ne tokia patraukli, - aiškino verslininkas. - Dar didesnė bėda, kad pirkėjas nežino, kiek už pavedimą mokama kuriam bankui. Tai žinodamas, jis gal savo sąskaitą perkeltų į "pigesnį" banką. Kodėl jis už internetu perkamą prekę turėtų mokėti 1030 litų, jei galėtų mokėti 1005 litus? Dabar tokios galimybės pirkėjas neturi, nes informacija apie šiuos įkainius yra laikoma konfidencialia."

Pritrūko kantrybės

Užuot laukusios, kuo baigsis tyrimas, ir jam talkinusios, konfliktuojančios šalys antroje sausio pusėje vėl ėmė keistis viešais pareiškimais. "Lietuvos bankų asociacija yra įsitikinusi, kad rinkos dėsnius pripažįstančioje teisinėje valstybėje visi dviejų verslo subjektų ginčai turi būti sprendžiami derybomis, o joms nepavykus - įstatymų nustatyta tvarka", - tvirtino šios asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis tikino, kad bankų taikomą "Bank link" paslaugos kainodarą "lemia ekonominė logika, sąnaudos ir konkurencinė aplinka". "Sąlygos, kuriomis interneto parduotuvės perka, o bankai parduoda savo paslaugas, versle yra visiškai įprastas derybų objektas, dėl kurio šalys susitaria arba ne", - teigė jis ir išreiškė nuomonę, jog asociacija internetinės prekybos įmonių grupės siekį į dvišalių derybų procesą įtraukti Lietuvos banką laiko mėginimu paveikti dviejų verslo subjektų derybas sau naudinga linkme.

Bet internetinės prekybos įmonėms atstovaujanti advokatų profesinė bendrija SKVLAW pabrėžia, jog dviejų šalių pozicijos derybose dėl "Bank link" įkainių nėra lygios. Tokiu atveju, anot teisininkų, mažuosius rinkos dalyvius, silpnesniąją derybų šalį, turėtų apsaugoti juos ginančios Mokėjimų įstatymo nuostatos. "Kad tokia "apsauga" būtų reali, reikalingas Lietuvos banko įsikišimas", - pažymi SKVLAW ir primena, kad Lietuvos bankui, kaip priežiūros institucijai, tokia teisė yra nustatyta įstatymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"