TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl "Nord Stream" pinigų bylos nekels

2010 09 01 0:00
Dėl dujotiekio trasos išilgai Baltijos jūros ir Švedijos bei Danijos teritoriniuose vandenyse vykdomų darbų numatyti apribojimai laivybai pakenks žvejojančių Lietuvos įmonių interesams.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų skyrius nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl dujotiekio bendrovės "Nord Stream AG" Lietuvos žvejams skirtų pinigų iššvaistymo, nes padarytoje veikoje neįžvelgta nusikaltimo požymių.

LŽ neseniai rašė apie dviejų Klaipėdos žvejų asociacijų nesutarimus dėl įgaliojimų teisėtumo ir dujotiekio tiesimo bendrovės skirtų kompensacijų dalybas. "Nord Stream AG" regioninis patarėjas Baltijos šalims Romanas Baumanis tąkart teigė, kad kompanija su visais Baltijos jūros žvejais elgiasi teisingai ir vienodai. Jis stebėjosi, kad Lietuvoje iš to bandoma išpūsti kriminalą.

Anot jo, susitarimai paremti valstybės įstaigų informacija apie tradicinę žvejybos schemą ir oficialius sugavimo pranešimus, pagal kuriuos nustatomas trukdymų tiesiant dujotiekį kompensavimo lygis. Atsižvelgta į žūklės schemos pasikeitimus ir į būsimą įtaką žvejojant ateityje būsimo dujotiekio "Nord Stream" kaimynystėje.

Pareigos ir teisės

Dėl dujotiekio trasos išilgai Baltijos jūros ir Švedijos bei Danijos teritoriniuose vandenyse vykdomų darbų numatyti apribojimai laivybai. Siekdama apginti ten žvejojančių Lietuvos įmonių interesus, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA) išsiderėjo galimų nuostolių atlyginimą, nors pagal vasarį pasirašytą sutartį gauta ir padalyta išmoka yra perpus mažesnė. "Nord Stream" argumentas tas, kad Danijos ar Švedijos žvejams skirtos kompensacijos nustatytos pagal kur kas didesnį poveikį verslui.

Asociacijai "Baltijos žvejas" atstovaujantis Algirdas Aušra atsisakė priimti LŽPGA siūlomą už du jo įmonės "Banginis" laivus maždaug 28,5 tūkst. eurų kompensaciją ir LŽPGA pirmininką Alfonsą Bargailą apskundė policijai dėl svetimo turto iššvaistymo. Pinigai, jo manymu, padalyti nesąžiningai.

Kelis mėnesius trukęs ikiteisminis policijos tyrimas pagal A.Aušros skundą įrodė, kad LŽPGA Lietuvos žvejų interesams atstovavo ir su "Nord Stream" derėjosi teisėtai. Pateikti dokumentai atskleidė, kad verslininkas nesiekia konfliktinę situaciją spręsti taikiai ir nesikreipia į žuvininkystės institucijas bei LŽPGA, kad išsiaiškintų rūpimus klausimus. "Yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas galbūt siekė nepagrįstai inicijuoti baudžiamąjį procesą", - teigiama Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rugpjūčio 26 dienos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal bendrovės "Banginis" savininko A.Aušros skundą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A.Aušros nurodytas motyvas dėl Danijos ir Švedijos žvejybiniams laivams skirtų didesnių kompensacijų yra nesusijęs su Lietuvos laivams skirtos išmokos panaudojimu, o sutikimas priimti kompensaciją yra ne pareiga, o teisė, kuria naudojamasi atsižvelgiant į savo įmonės interesus.

Konfliktas tęsis

Komentuodamas prokuratūros nutarimą LŽPGA pirmininkas A.Bargaila sakė, kad konsultavęsis su teisininkais, ar kreiptis į teismą dėl šmeižto. Jo įgaliojimus A.Aušra buvo apskundęs "Nord Stream", o informacija žiniasklaidoje apie neva neskaidrias pinigų dalybas turėjo ir tarptautinių atgarsių. Tuo tarpu A.Aušra vis dar mano esantis teisus ir savo nuomonės dėl LŽPGA gautos kompensacijos keisti neketina. "Pinigų suma galėjo būti didesnė. Reikia žvelgti į priekį. Prognozuoju, kad po 1-2 metų prasidės draudimai gaudyti žuvis tuose rajonuose be atitinkamos aparatūros. O tuomet Lietuvos žvejai negalės jos įpirkti ir saugiai žvejoti. Iš tų rajonų, kur gaudome šprotus ir strimeles - apie 70 proc. viso žuvų kiekio, turėsime pasitraukti, Lietuvos sugavimas mažės. Aparatūra brangi, papildomai turėjome gauti po 15 tūkst. eurų laivui. Asociacija "Baltijos žvejas" neprašė A.Bargailos už ją derėtis, sutarties nematėme. Asociacijų įstatyme parašyta, kad asociacija negali atsakyti už įmonių ūkinę veiklą. Visi žvejai turėjo suteikti jai savo įgaliojimus deryboms dėl pinigų", - aiškino A.Aušra. Paklaustas, kaip šį klausimą sprendė kitų šalių žvejai, jis pripažino, kad nesutarimų buvo ir ten. Jo žiniomis, Danijos ir Švedijos vyriausybės į asociacijų konfliktus įsikišo, pačios dalyvavo, kad ir netiesiogiai, derybose su "Nord Stream" dėl kompensacijų dydžio. Lietuvos žuvininkystės vadovybė nuo šios bendrovės laikėsi atokiai, aiškintis tarptautinius verslo reikalus žvejus paliko vienus ir iki šiol nėra pareiškusi nuomonės apie "Nord Stream" ekonominį poveikį jūros žvejų įmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"