TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl simbolinės skolos - gąsdinimai bankrotu

2011 08 24 0:00
Pernai pirmąjį pusmetį kiti kreditoriai (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, verslo partneriai) inicijavo 274 įmonių bankroto bylas.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai skolų išieškojimo bendrovės superka įmonių skolas ir grasina bankroto bylomis net už kelis šimtus litų. Taip jos ieško galimybės greitai užsidirbti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis LŽ teigė pastebintis tendenciją, kad pastaruoju metu dėl bankroto bylų iškėlimo į teismą pradėjo dažniau kreiptis skolų išieškojimo bendrovės, superkančios įmonių skolas. "Manau, dabar visi ieško galimybių kažkaip greitai užsidirbti. Tai legalu. Bet matau, kad tokia tendencija egzistuoja", - LŽ tvirtino H.Jaglinkis.

Bylos keliamos pagąsdinti

Teisėjui neteko matyti bankroto bylos, kurią prašytų kelti kreditorius, siekiantis susigrąžinti kelių šimtų litų sumą. "Nemačiau trijų šimtų litų, mačiau kiek didesnes sumas - du, du su puse tūkstančio, kas, mano manymu, taip pat nėra didelės sumos, tačiau dėl jų prašoma skolininkui kelti bankrotą", - LŽ pasakojo H.Jaglinskis. Teisėjas nesiėmė svarstyti, ar tai yra gerai, ar blogai. "Mes privalome priimti pareiškimą, o iki bankroto bylos iškėlimo dar toli. Atliekame nemažai veiksmų. Rašome Bankroto departamentui (Ūkio ministerija - aut.) dėl bankroto administratoriaus, užklausimus - "Sodrai", Mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms, siūlome atsakovui pateikti atsiliepimą. Kai dokumentai būna surinkti, aiškinamės, ar yra pagrindas kelti bylą, ar ne, nes turime matyti ne tik pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą, bet ir įmonės balansą. Darbo daug. Informacijai rinkti reikia pinigų, vien jau pašto išlaidoms", - sakė teisėjas.

H.Jaglinskis turi savo asmeninę nuomonę dėl tokio Seimo priimto įstatymo. "Įstatymo leidėjas priimdamas tokį įstatymą negalėjo nežinoti, kokių kils problemų. Kreditorius, kuriam įmonė skolinga 200-300 litų, užuot rašęs ieškininį pareiškimą prisiteisti skolą, kreipiasi dėl bankroto. Nes, pasirodo, tai nieko nekainuoja, nereikia mokėti jokio mokesčio. Antra, atsakovas išsigąsta. Nes pagal įstatymo raidę privalu areštuoti visą jo turtą. Tačiau mes matome tą problemą, ir teisminė praktika pasikoregavo. Dabar pradėjome areštuoti tik dalį turto, prilygstančio sumai, kurios kreditorius prašo, pavyzdžiui, 200 litų. Tiesa, dėl tokios sumos gal apskritai neareštuojama, truputį dėl didesnių sumų, bet ne visą skolininko turtą, kaip reikalauja Bankroto įstatymas. Tada išsigandęs atsakovas greičiau atsiskaito", - teigė civilinių bylų teisėjas.

Vis dėlto H.Jaglinskis LŽ prisipažino, kad bankroto bylos dėl 200 ar 3 tūkst. litų skolų nekeliamos, o žiūrima į įmonės balansą - ar įmonė moki, ar ne. "Kai keliame bankrotą, labai rimtai nagrinėjame mokumo ar nemokumo klausimą", - aiškino teisėjas.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas laikinai einantis H.Jaglinskis pastebėjo, kad bankroto bylų pastaruoju metu mažėja. "Pernai iki rugpjūčio mėnesio 22 dienos buvo gauta 940 prašymų iškelti bankroto bylas. Šiemet per aštuonis mėnesius jų buvo mažiau - tik 727, tai akivaizdus sumažėjimas - apie 20 procentų", - sakė tesėjas.

Pasak jo, prašymų kelti bankroto bylą banga buvo kilusi 2009-2010 metais, daugiausia statybos sektoriaus įmonėms. O dabar daugiau atsirado skolų išieškojimo įmonių prašymų. "Aš pats šį mėnesį turėjau du pareiškimus, kur skolas supirkinėjančios įmonės bandė iškelti skolininkams bankrotą. Abiem atvejais pasirodė, kad tos įmonės supirko skolas. Vienu atveju iš įmonės, kitu - iš darbuotojų. Per tą laiką, kol rinkome informaciją, su jais buvo atsiskaityta. Tiek nereikalingo darbo atlikta, kol išsiaiškini", - LŽ pasakojo H.Jaglinskis.

Vis dėlto teisėjas tvirtino, kad Vilniaus apygardos teisme patenkinama beveik 75 proc. pareiškimų kelti bankroto bylą. "Nesikreipia visi taip, kad kvailai kreiptųsi", - pastebėjo H.Jaglinskis.

Grasinimai dėl kelių šimtų litų

LŽ disponuoja kelių skolų išieškojimo bendrovių beveik per savaitę išsiųstais pranešimais vienai sostinės įmonei, kuriuose grasinama teismui pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu susidaręs įsiskolinimas nebus padengtas per 30 kalendorinių dienų. Nors minėta įmonė dirba be nuostolių, bankrotu ji gąsdinama dėl juokingai mažų sumų. Skolų išieškojimo ir prevencijos bendrovė "Gelvora" reikalauja padengti 399 litų finansinį įsiskolinimą. "Nesumokėjus skolos arba neatvykus į UAB "Gelvora" būstinę per 5 darbo dienas būsime priversti įtraukti jus į skolininkų registrą, informuoti apie tai suinteresuotas valstybės, finansines ir kredito institucijas, paskelbti apie netinkamą Jūsų atsiskaitymą per masines informavimo priemones, inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos Jūsų veiklos", - grasinama pranešime.

Minėta įmonė skolos fakto neneigė ir iš karto ją sumokėjo. Kaip LŽ teigė įmonės buhalterė, nedidelis įsiskolinimas susidarė dėl nesusipratimo, mat įmonės centrinis biuras laiku negavo sąskaitų iš padalinio Klaipėdoje ir pagrindinis kompiuteris nerodė susidariusios skolos. Tik gavusi sąskaitas įmonės buhalterija "pradingusį" įsiskolinimą iš karto padengė. Bet per tą laiką gautas grasinantis laiškas.

Tuo metu kita skolų išieškojimo bendrovė Reikalavimas.lt bankrotu įmonei grasina dėl dar mažesnės sumos. "Skolą 172,26 lito prašome sumokėti nedelsiant, ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos", - rašoma reikalavime. Toliau grasinama kelti bankroto bylą, iš įmonės vadovo reikalauti asmeniškai padengti su tokiu pareiškimu susijusius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas, vadovą įtraukti į nepatikimų asmenų sąrašą internete ir reikalauti padengti tokio paskelbimo sąnaudas (300 litų). Šiuo atveju prieš daugiau kaip 10 metų neva susidariusią skolą įmonė ginčija, nes skirtingai interpretuoja įvykusius natūrinius mainus su kita bendrove, iš kurios Reikalavimas.lt įgijo 172,26 lito skolos reikalavimo teisę.

Įžvelgia piktnaudžiavimo požymių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorius, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinio proceso katedros docentas, dėstantis bankroto teisę, dr. Rimvydas Norkus LŽ teigė, kad atvejai, kai kreditoriai siekia iškelti� bankroto bylą už simbolinę - nuo šimto iki kelių šimtų litų - skolą, nėra dažni, tačiau jų pasitaiko.

"Kad kreditorius galėtų kreiptis į teismą, reikalaudamas skolininkui iškelti bankroto bylą, įstatymas nenumato jokios minimalios kreditoriaus reikalavimo sumos. Todėl formaliai toks asmuo įstatymo reikalavimų nepažeidžia. Kai kuriose valstybėse tokios minimalios ribos, kurias pasiekus kreditorius įgauna teisę kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, egzistuoja. Lietuvoje bankroto procedūra yra gana paprasta kreditoriaus teisių gynimo priemonė. Praktikoje dažni atvejai, kai kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo tėra siekis atgauti skolą, o ne nustatyti, ar skolininkas yra mokus ir ar yra pagrindas kelti bankroto bylą", - aiškino R.Norkus.

Vis dėlto civilinio proceso specialistas pripažįsta, kad kartais galima įžvelgti piktnaudžiavimo požymių, ypač kai kreditorius nesikreipia bendra tvarka ir neprašo priteisti skolos. Taip esą dažniausiai yra dėl to, kad kreipiantis bendrąja tvarka pareiškėjui reikėtų mokėti 3 proc. žyminį mokestį nuo reikalaujamos prisiteisti sumos (bet ne daugiau kaip 33 tūkst. litų), vėliau - apmokėti antstolio vykdymo išlaidas.

O kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nekainuoja nieko.

"Iš tikrųjų praktika rodo, kad skolininkai dažnai atsiskaito su tokiu kreditoriumi. Tačiau būna atvejų, kai teismui nėra aišku, ar kreditorius iš tikrųjų turi teisę į skolą, nes skolininkas mano, kad yra nieko neskolingas ir atsiskaitęs. Gali būti įvairių ginčytinų situacijų. Todėl dažnai asmenys, prašantys kelti bankroto bylą, šią priemonę naudoja kaip spaudimą skolininkui, kad šis greičiau atsiskaitytų", - teigė R.Norkus.

Mokslininko nuomone, siekis atgauti skolą yra visiškai legalus ir normalus veiksmas. Blogai yra tai, kad kreditorius siekia daryti spaudimą skolininkui ar nesąžiningu būdu pašalinti iš rinkos konkurentą. "Formaliai toks būdas būtų neteisėtas, reikštų teisės panaudojimą ne pagal paskirtį. Bet šiandien išsiaiškinti tikruosius ketinimus, ko asmuo siekia, gana sudėtinga. Pagal įstatymo raidę pagrindas kelti bankroto bylą būtų įmonės nemokumas, tai yra, kai skolos viršija įmonės balansinę turto vertę. Tačiau greta to, teismai praktikoje atsižvelgia ir į tai, ar įmonė realiai vykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, gal gavo pelningą užsakymą", - svarstė R.Norkus.

Priešingu atveju, pasak jo, bankroto bylas būtų galima kelti daugeliui įmonių, nes nemažai jų turi daug skolų ir mažai turto. Bet jos gali gyvuoti, jeigu atsiskaito su vadinamaisiais aršiausiais kreditoriais, grasinančiais bankrotu. "Gal tai nėra sąžininga kitų kreditorių atžvilgiu, bet taip įmonė gali gyvuoti, tikėdamasi sulaukti geresnės ekonomikos padėties", - teigė R.Norkus. Civilinio proceso specialisto nuomone, kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti kraštutinė priemonė, kai kitais būdais atgauti skolos neįmanoma.

Labai reti atvejai

Kaip LŽ sakė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėja Rita Šernauskienė, tokie atvejai, kai skolininkams siekiama iškelti bankroto bylą dėl simbolinės skolos, dažniau atsitinka įmonėms, neturinčioms turto. "Kai įmonė beturtė, mūsų nuomone, nėra prasmės kreiptis dėl skolų išieškojimo bendrąja tvarka, nes antstolis net neturės ko areštuoti ir kaip išieškoti skolą. Tuo metu bankroto bylos iškėlimas skolingai įmonei kreditoriams dar leidžia tikėtis atgauti bent dalį savo skolos per kreditorinių reikalavimų tenkinimą", - teigė pareigūnė.

Tačiau R.Šernauskienė tikino, kad teismai "labai retai patenkina prašymus kelti bankroto bylą dėl simbolinės skolos", pavyzdžiui, 100-1000 litų.

Skaičiai

Išankstiniais Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, iš šiuo metu vykdomų įmonių bankroto bylų (3787 įmonių), 11 įmonių bankroto bylos buvo iškeltos dėl skolos, siekiančios nuo 100 iki 5000 litų. Tai sudaro 0,29 proc. visų vykdomų bankroto bylų.

Iš šių 11 įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, 2 įmonių patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis bankroto proceso pradžioje siekė nuo 100 iki 1000 litų, 4 įmonių - nuo 2000 iki 3000 litų, 2 įmonių - nuo 3000 iki 4000 litų, 2 įmonių - nuo 4000 iki 5000 litų ir 1 įmonės kreditorinių reikalavimų dydis siekė 5000 litų. Iš šių 11 įmonių, 6 įmonių bankroto bylas dėl mažų sumų inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Įmonių bankrotų Lietuvoje mažėja. Per septynis šių metų mėnesius iškeltų bankroto bylų skaičius, palyginti su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, sumažėjo 19,2 procento (per 2011 m. 7 mėn. bankroto bylos iškeltos 686 įmonėms, per 2010 m. 7 mėn. - 849 įmonėms).

Mažėja ir atvejų, kai įmonės neatsiskaito su kreditoriais, nes joms negrąžina pinigų jų pačių skolininkai. Pernai pirmąjį pusmetį kiti kreditoriai (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, verslo partneriai) inicijavo 274 įmonių bankroto bylas, o šiemet pirmąjį pusmetį kiti kreditoriai inicijavo 257 įmonių bankroto bylas, tai - 17 įmonėmis arba 6,2 proc. mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"