TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl Smeltės pusiasalio - įpareigojimų našta

2009 11 30 0:00
Keičiant Smeltės pusiasalio detalųjį planą Klaipėdos miesto taryba iš uosto reikalauja įsipareigojimų dėl statybų terminų, nors tokią užduotį įstatymai gali paversti niekine.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pietinėje uosto dalyje, jei savivaldybėje nestrigs derinimo procedūros, per artimiausius penkerius metus numatoma investuoti iki 200 mln. litų valstybės ir privačių įmonių lėšų - į Smeltės pusiasalį iš brėžinių bus perkeliami ilgai planuoti statiniai: prieplaukos, sandėliai ir keliai.

Klaipėdos miesto taryba praėjusį ketvirtadienį be diskusijų balsavo už sprendimą keisti prieš 5 metus detaliaisiais planais nustatytą Smeltės pusiasalio teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Pripažinta, kad galiojančių detaliųjų planų sprendiniai neatitinka gyvenimo. Teritoriją leista užstatyti pagal uoste veikiančių įmonių ir valstybės poreikius. Tačiau politikai iškėlė sąlygų.

Iš plano rengėjos - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) - pareikalauta teritoriją analizuoti plačiau, atsižvelgiant į pietinio transporto koridoriaus grafinę viziją, nors tai jau padaryta miesto bendrajame plane. Taip pat pateikti įpareigojimai, kurių nesilaikant miestas ir uostas gali įsivelti į ginčus dėl tarybos sprendimo teisėtumo.

Politikų principai

Klaipėdos tarybos sprendime, kurio projektą pristatė vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika, pažymima, kad Smeltės pusiasalio detaliojo plano projekte turi būti nagrinėjami aukštos įtampos orinės elektros linijos iškėlimo, uosto užteršto grunto sandėliavimo ir utilizavimo, naujos valčių prieplaukos įrengimo, pietinės jungties tiesimo tarp uosto ir IX B transporto koridoriaus klausimai. O Klaipėdos miesto savivaldybės institucijose projektą derinant ir tvirtinant turi būti nurodyti KVJUD "įsipareigojimai dėl sprendinių įgyvendinimo bei statybos terminų".

Ilgai nederinusiems ir 5 kartus šiemet svarsčiusiems KVJUD pateiktą medžiagą Teritorijų ir planavimo komiteto nariams kliuvo tai, kad iki šiol nepastatyta mažųjų laivų prieplauka prie marių bei nesurasta vieta užterštam dokų dumblui laikyti. Komiteto posėdžiuose žiemą, dar uostui vadovaujant netrukus atleistam Sigitui Dobilinskui, KVJUD neveiklumu ypač piktinosi komiteto narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Rolandas Bražinskas. Vasarą jis tapo susisiekimo ministro patarėju. R.Bražinskas, regis, ir suformulavo sąlygas, dabar įtrauktas į tarybos sprendimą, kad derinti planus leidžiama tada, kai atsiras KVJUD įsipareigojimai.

Nuo šiol tokia moralinė atsakomybė tenka R.Bražinsko partijos bičiuliui, taip pat miesto tarybos nariui Eugenijui Gentvilui. Ir jau dabar kyla abejonių, ar visos Klaipėdos savivaldybės tarybos užduotys atitinka planavimo įstatymus.

Nieko nauja

Kritika dėl valčių prieplaukos ir užteršto grunto turi priešistorę, menančią, kad prieš kelerius metus KVJUD ir savivaldybė suderėjo mainus. Perėmusi valčių prieplaukos sklypą KVJUD turėjo suteikti kompensaciją - pastatyti naują objektą kiek toliau į marių pusę. Bet neskubėjo, nes laukė europinių pinigų.

O dėl dokų valymo - dar ilgesnė istorija. KVJUD vairą perėmęs E.Gentvilas aiškinamajame rašte Klaipėdos miesto merui, į kurį kreipėsi, kad Smeltės pusiasalio klausimas būtų teikiamas tarybai svarstyti, pakartojo tą patį, ką ir jo pirmtakas. Kad savivaldybės administracija yra pritarusi valčių prieplaukos projektiniams pasiūlymams, o statybai pagal grafiką 2010-2012 metais numatoma skirti 14 mln. litų (10 mln. litų - ES lėšos), darbai prasidės kitąmet. Kad statyti brangiai kainuojančią (apie 30 mln. litų) užteršto grunto aikštelę, kaip yra anksčiau nusprendusi KVJUD, Susisiekimo ministerijai pritarus, netikslinga. Dumblas bus tvarkomas pagal naujausias technologijas ir išvežamas utilizuoti. Kad perspektyvinio pietinio išvažiavimo iš uosto klausimas yra Susisiekimo ministerijos kompetencija. Kad orinė aukštos įtampos linija, kurią iškelti kainuotų 51 mln. litą, "priklauso nuo Energetikos ministerijos sudaromų investicinių projektų ir jų įgyvendinimo terminų".

Investicijų laukas

Žinybiškumas - galinga stabdymo jėga, todėl projektuotojams teks išbandyti, kaip, derinant planus, veiks naujas "burtažodis" - Vyriausybės uostui suteiktas valstybės strateginio objekto statusas.

KVJUD investicijų 2009-2013 metų programoje privažiavimo keliams į pietinės uosto dalies terminalus numatyta 94 mln. litų ES fondų lėšų. Todėl šie infrastruktūros projektai (Perkėlos ir Kairių gatvių bei Vilhelmo kanalo tilto rekonstrukcija), taip pat valčių prieplaukos statyba, įrašyti tarp prioritetinių uosto darbų.

Be kelių ir komunikacijų, kiti Smeltės pusiasalio investiciniai projektai yra susiję su bendrovių nuomojamais žemės sklypais ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), "DFDS Lisco" ir "Klaipėdos terminalo grupės" vykdoma veikla.

KVJUD nurodo, kad pagal parengtus techninius projektus Smeltės pusiasalyje statomos 143a ir 144 krantinės, parengtas detalusis planas KLASCO šaldytuvo komplekso ir skystų produktų terminalo statybai. Pastarojo objekto ūkinei veiklai Smeltės pusiasalyje taryba yra pritarusi prieš metus.

Numatoma, kad šaldytuvų komplekse dirbs du operatoriai: UAB "Kamitrans" ir bendra Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos įmonė "Litbana". Šaldytuvuose bus kraunamos žuvys, mėsa ir vaisiai. Taip pat numatoma pakeisti jūrų perkėlos kontrolės posto vietą. Jis persikels į buvusią valčių prieplauką. KLASCO teritorijoje ties 145 krantine planuojama sandėliavimo zona, logistikos sandėliai. Krantinės tęsinyje numatomas pirsas ro-ro keltams.

Ties 149 krantine, nugriovus esamą "DFDS Lisco" sandėlį, numatoma transporto, prieš pakraunant į keltus, sukaupimo aikštelė, automobilių plovykla. Perspektyvinės 152 krantinės tęsinyje projektuojama hidraulinė rampa.

Bendrovė "Klaipėdos konteinerių terminalas" planuoja statyti krautuvų ir konteinerių plovyklą bei konteinerių smulkaus remonto dirbtuves, sandėlių ir dirbtuvių pastatą, degalinę krovos mechanizmams. Geležinkelio vagonams krauti bus įrengta rampa po dengta stogine.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"