TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl "Snoro" gyventojams - viltis, įmonėms - aklavietė

2011 11 22 8:52

Trečiadienį nacionalizuoto banko "Snoras" indėlininkai kol kas iš Lietuvos banko gavo tik nedidelę galimybę naudotis savo sąskaitomis. Pagrindinis apribojimas - išsigryninti bankomate ne daugiau kaip 500 litų per parą - lieka ir šią savaitę, o "Snoro" turto randama mažiau negu tikėtasi.

Praėjusį trečiadienį banko "Snoras" valdymą patikėjus laikinajam administratoriui, kitos dienos pavakare indėlininkams ir sąskaitų turėtojams jau buvo leidžiama bankomatuose išsigryninti iki 500 litų. Tą pačią dieną laikinasis administratorius per spaudos konferenciją žadėjo, kad "Snoro" turto likvidumo ataskaita bus parengta iki pirmadienio, lapkričio 21-osios.

Tačiau naktį iš sekmadienio į pirmadienį posėdžiavusi Lietuvos banko (LB) valdyba įvertino laikinojo administratoriaus pateiktus galimus banko pertvarkos modelius ir nusprendė ataskaitos pateikimo terminą atidėti iki trečiadienio, lapkričio 23-iosios. Tą dieną Lietuvos bankas turės pateikti savo pasiūlymus Vyriausybei, kad ši galėtų ne vėliau kaip ketvirtadienį priimti nutarimą dėl nacionalizuoto banko restruktūrizacijos.

Tarpiniai sprendimai

Vakar per spaudos konferenciją komentuodamas centrinio banko valdybos sekmadieninio posėdžio nutarimus, LB valdybos narys Vaidievutis Geralavičius teigė, jog nuo ateinančio trečiadienio pasiimti iš savo sąskaitų iki 500 litų per parą banko klientų aptarnavimo skyriuose galės ir indėlininkai, nesinaudojantys elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Be to, "Snoro" klientams į sąskaitas bus grąžinamos lėšos, kurios, apribojus banko veiklą, nepasiekė gavėjų, turinčių sąskaitas kituose bankuose. Tačiau iki ketvirtadienio tikrai išliks 500 litų limitas ir gyventojams, ir juridiniams asmenims.

Pasak V.Geralavičiaus, išklausius laikinojo administratoriaus ataskaitą galima išskirti dvi naujienas: gerąja žinia jis įvardijo tai, kad per tris dienas iš sąskaitų buvo išgryninta mažiau nei 50 mln. litų, nors "teoriškai buvo galima tikėtis išimant iki 200 mln. litų". Blogąja LB valdybos narys pavadino naujieną, kad, pirminiais duomenimis, reali padėtis banke yra prastesnė negu tikėtasi: "Turto likvidumas mažesnis nei manyta, o machinacijų buvo daugiau."

Bet kokiu atveju, anot V.Geralavičiaus, ir juridiniams, ir fiziniams asmenims bus kompensuojama iki 100 tūkst. eurų (345 280 litų) indėlių, o dėl lėšų, kurios viršija šią sumą, bus sprendžiama atskiru nutarimu, įvertinus banko turtą ir įsipareigojimus. Pasak jo, indėliais tose ribose gyventojai ir juridiniai asmenys turėtų disponuoti per 20 dienų nuo draudiminio įvykio, tačiau šiuo atveju nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas iki mėnesio.

LŽ paklausus, kaip bus mokamos draudiminės išmokos, jei banko nacionalizavimas nėra numatytas tarp draudžiamųjų įvykių, V.Geralavičius paaiškino, kad tai užtikrins Seimo priimti nauji įstatymų lydimieji aktai, be to, tikimasi, jog kompensavimui užteks ir paties banko lėšų bei turto, kad nereikėtų liesti Indėlių ir investicijų draudimo fondo.

Įmonės pateko į aklavietę

Įmonių ir gyventojų turtas dažnai matuojamas skirtingais matais, bet jų indėliai apdrausti vienoda suma. Vakar po pietų apie tai buvo kalbama Vyriausybėje, asocijuotų struktūrų vadovų susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte. Į jį buvo pakviesti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Verslo darbdavių konfederacijos, Verslo konfederacijos "ICC Lietuva", Investuotojų forumo ir kitų pramonę bei verslą vienijančių organizacijų nariai.

Verslo atstovai per susitikimą Vyriausybėje išgirdo blogų žinių. "Iš pradžių maniau, kad tai sunkokos formos gripas, tačiau, ko gero, yra vėžiukas", - LB valdybos pirmininko V.Vasiliausko žodžius apie "Snoro" padėtį LŽ persakė šiame susitikime dalyvavęs LPK viceprezidentas Gediminas Rainys. Anot jo, per 900 įmonių banke "Snoras" laikė daugiau kaip po 50 tūkst. litų - arba atsiskaitomosiose, arba investicinėse depozitinėse sąskaitose. G.Rainys sakė žinantis daug bendrovių, kurių veikla dėl bankinių operacijų sustabdymo tapo paralyžiuota. "Įmonėms reikia sumokėti už atplaukusius tris jūrinius konteinerius, sumokėti atlyginimus darbuotojams ir t. t. - tokių pranešimų konfederacija sulaukia kasdien, ir ne po vieną", - kalbėjo G.Rainys.

Įšaldžius banko "Snoras" operacijas kilo problemų įmonėms, kurios įgyvendina investicinius projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis. G.Rainys neslėpė, kad dėl to atsirado sunkumų Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, "Litexpo", "Lietuvos dujoms", "Lietuvos geležinkeliams" ir kitoms įmonėms. Daugiausia bėdų, jo žiniomis, kilo įgyvendinant statybų projektus. Gamtinių dujų importo ir transportavimo bendrovė "Lietuvos dujos" pranešė turinti įsigijusi 20 mln. litų vertės banko "Snoras" indėlio sertifikatą.

LPK viceprezidentas pabrėžė, kad įmonėms, patyrusioms nuostolių dėl panašių atvejų, kompensavimo mechanizmo nėra numatyta - dėl lėšų, kurios pagal Indėlių draudimo įstatymą viršija 100 tūkst. eurų, reikia laukti - viskas priklausys nuo to, kiek likvidaus turto esama nacionalizuotame banke.

G.Rainys teigė atkreipęs Vyriausybės dėmesį, jog "Snoras" yra suteikęs finansinių garantijų, taip pat ir tarptautinių. "Dėl garantijų, kurios išduotos per "Invegą" su valstybės garantija, teks spręsti - gal bus galima perkelti į kitus bankus", - svarstė G.Rainys.

Pasak jo, nekyla abejonių, kad įmonės jau dabar patiria nuostolių, bijoma kai kurių jų bankroto. "Juk įmonių mokumu gali pradėti abejoti ir žaliavų tiekėjai, gali sušlubuoti investicinių projektų įgyvendinimas. Tačiau konkrečių datų dėl tolesnės banko veiklos, išskyrus tai, kad trečiadienį savo pasiūlymus pateiks Lietuvos bankas, per susitikimą Vyriausybėje neišgirdome", - LŽ apgailestavo G.Rainys.

Norėtų gelbėti indėlininkai

Tuo metu dalies "Snoro" indėlininkų ir kreditorių įsteigta asociacija pasiūlė Vyriausybei išsaugoti banko veiklą ir taip apginti visų jo indėlininkų bei kreditorių interesus. "Asociacijos nariai pasirengę dalyvauti gaivinant šį banką, galbūt jie taptų jo akcininkais", - po susitikimo su premjeru, finansų ministre ir LB valdybos pirmininku sakė naujosios asociacijos vadovas Danas Arlauskas. Jis tikino, kad toks asociacijos siūlymas nebuvo atmestas, todėl tikėtina, jog bus svarstomas toliau.

"Snore" gali būti apie 400 mln. litų valstybės sektoriaus lėšų. Bankas turi 7,35 mlrd. litų kreditorinių įsipareigojimų, iš jų 4,84 mlrd. litų - indėliai, likę 2,51 mlrd. litų - neapdrausti įsipareigojimai, t. y. įmonių ir gyventojų indėliai, didesni kaip 100 tūkst. eurų, sąskaitų lėšos, viršijančios šią sumą, taip pat indėlių sertifikatai, kurie pagal Vyriausybės siūlymą nelaikomi draudžiamaisiais indėliais, išleistos obligacijos ir kiti įsipareigojimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"