TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl sumažintų išmokų - byla Teisingumo Teisme

2014 02 24 10:57
Šiemet tiesiogines išmokas už pieną gaus 54 tūkst. žemdirbių, tačiau šalyje, pagal deklaracijų duomenis, tėra likę 30 tūkst. pieno gamintojų. LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) atstovaujamų 135 žemės ūkio bendrovių bei ūkininkų skundas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) priimtų sprendimų sumažinti tiesiogines išmokas už 2012 metus.

Dėl sumažintų išmokų panaikinimo ir žalos atlyginimo buvo priimtas sprendimas kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir prašyti priimti prejudicinį sprendimą. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo ir Žemės ūkio ministerija.

Įžvelgta ūkių diskriminacija

Europos Komisijos sprendimu naujose Europos Sąjungos šalyse nuo 2012 m. buvo pakeista tiesioginių išmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Buvo mažinamos tiesioginės išmokos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF). Mažintos ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI). EŽŪGF sutaupytos lėšos vėliau turėjo būti naudojamos kaimo plėtros priemonėms finansuoti.

Nuo 2012 m. bendra pagal ūkių pateiktas paraiškas paramai gauti mokėtina tiesioginių išmokų, finansuojamų iš EŽŪGF ir PNTI suma, viršijanti 5000 eurų (17 263 litų), sumažinta 10 proc., o viršijanti 300 000 eurų (1 035 804 Lt) – dar 4 proc.

Nacionalinio teismo prašymu, ES Teisingumo Teismas turės atsakyti, ar 2012 metais tiesioginių išmokų lygis naujosiose ir senosiose ES valstybėse narėse susilygino, ar ES teisės aktai, kurių pagrindu žemdirbiams buvo pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija ir PNTI mažinimas, neprieštarauja Lietuvos Stojimo į ES aktui, ar Lietuvos žemdirbiams taikomas išmokų mažinimas neprieštarauja sąžiningos konkurencijos, nediskriminavimo bei kitiems Bendrijos teisės principams bei atsakys į kitus aktualius byloje iškeltus klausimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kol kas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus gautas ES Teisingumo Teismo sprendimas. Lietuvos Vyriausybė pernai rugsėjį taip pat nutarė Europos Sąjungos bendrajam teismui skųsti Europos Komisijos sprendimą, kuriuo dėl Lietuvai pritaikytos moduliacijos sumažinamos tiesioginės išmokos žemdirbiams ir už 2013 metus.

Užvertė teismą bylomis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad skundo esmė ta, jog sprendimą mažinti išmokas priėmė Europos Komisija, o pritaikė mūsų valdžia. Paskutinis vykdytojas buvo Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri įgyvendino Žemės ūkio ministerijos priimtus teisės aktus. Todėl galutinis vykdytojas, šiuo atveju, NMA ir buvo apskųstas teismui.

„Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė galėjo nevykdyti Europos Komisijos sprendimo, tačiau vykdė ir žemės ūkio bendrovės bei stambieji ūkininkai už 2012 metus gavo sumažintas išmokas. Bendrovės ir ūkininkai mūsų asociaciją įgaliojo atstovauti jų interesams teisme. Kadangi mūsų teismai negali panaikinti Briuselio sprendimų, tai siekėme, kad Lietuvos teismas kreiptųsi į Europos Teisingumo teismą. Mes savo ruožtu taip pat kreipėmės į Europos teismą, kad jis įvertintų diskriminacinį EK sprendimą“, - kalbėjo J.Sviderskis

Pasak LŽŪB asociacijos direktoriaus, iš pradžių buvo viena byla, susidedanti iš 135 pareiškėjų skundų, tačiau teismas ūkių pareiškimus išskirstė į tiek bylų, kiek yra pareiškėjų. „Tos bylos identiškos kaip du vandens lašai, tik skiriasi adresai ir sumos. Tokiu būdu mūsų teismas, matyt, norėjo akcentuoti didelį besikreipiančių pareiškėjų srautą. Dabar tas bylas sujungė į dvi grupes, viena – ūkininkų, kitą – juridinių asmenų ir kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, kad pastarasis įvertintų EK sprendimą dėl išmokų sumažinimo“, - pasakojo J.Sviderskis.

Nuostolių patyrė stambieji

Neabejojama, kad šiai bylai išnagrinėti Europos teisme prireiks metų, o gal ir daugiau. Kalbėdamas apie Lietuvos ūkių patirtus nuostolius dėl diskriminacinio EK sprendimo, LŽŪBA direktorius akcentavo, kad nacionalinė išmokų dalis, numatyta biudžete, iš Lietuvos niekur nedingo. Tačiau jų negavo tie ūkio subjektai, kurie laikė, pavyzdžiui, daugiau nei 9 karves. Jiems kasmet išmokos mažinamos. O tie smulkieji ūkininkai, kurie 2006-2007 metais laikė karves, tiekė rinkai pieną, bet vėliau pasitraukė iš aktyvaus ūkininkavimo, ir šiandien tebegauna išmokas. Stambieji gamintojai juos vadina "sofos" ūkininkais. Pavyzdžiui, šiemet nacionalines tiesiogines išmokas už pieną gaus 54 tūkst. žemdirbių, tačiau šalyje, pagal deklaracijų duomenis tėra likę tik 30 tūkst. pieno gamintojų.

Dėl sumažintų išmokų nepanaudoti europiniai pinigai - maždaug 4 proc. - grįžo atgal į ES biudžetą. Manoma, kad dėl 2012 m. įvykdytos išmokų moduliacijos, didieji pramoniniai Lietuvos ūkiai ir bendrovės neteko apie 10 proc. planuotų išmokų.

„Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse buvo daroma kitaip. Vokietijoje tie pinigai perkelti iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros programą. Tuo tarpu iš Lietuvos pinigai grįžo atgal į ES, o nacionalinė išmokų dalis persiskirstė tarp smulkiųjų, daugiausia, "sofos" ūkininkų“, - pasakojo J.Sviderskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"