TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl telecentro mažės nemokamų TV kanalų

2012 10 10 8:48
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Komercinių televizijų atstovai svarsto, ar nevertėtų reguliuoti LRTC kainų, ypač įrangos talpinimo paslaugų įkainių.

Lietuvos radijo ir televizijos centro bandymas prieš Seimo rinkimus padidinti paslaugų, teikiamų šalies televizijoms, kainas nepavyko. Tačiau antras mėginimas kitąmet gali būti sėkmingas.

Prieš pat rinkimus šalies televizijos gavo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinio direktoriaus Gedimino Stirbio pasirašytą naują TV signalo perdavimo paslaugų kainoraštį. Jame už TV signalo perdavimą iš studijų, esančių Seime, prezidentūroje, "Litexpo", LRT ir kitur prašoma 1600 litų (be PVM). Dar birželį ši paslauga atsiėjo tik 443 litus (be PVM) - bene 3,6 karto pigiau.

Pasipiktinusios vienašališkai didinamomis LRTC kainomis septynios šalies televizijos kreipėsi į susisiekimo ministrą, prezidentę, ministrą pirmininką ir kitus valdžios atstovus, prašydamos pavesti Konkurencijos tarybai ir Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) pradėti tyrimus dėl, jų nuomone, neskaidrios ir konkurencijos teisės nuostatas pažeidžiančios telecentro veiklos, taip pat įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti pastarųjų penkerių metų LRTC veiklos ir finansinį auditą bei viešai paskelbti jo išvadas.

Mažiau nemokamų paslaugų

"Jeigu LRTC toliau taikys, o valstybės institucijos proteguos antikonkurencinę monopolinės veiklos praktiką, mes, audiovizualinės rinkos dalyviai, rinksimės kitus signalų siuntimo būdus ir gerokai mažinsime laisvai prieinamų paslaugų apimtį", - teigiama minėtame televizijų kreipimesi.

Komercinės televizijos perspėja, kad jei telecentro kainų politika nesikeis, TV žiūrovai nebematys visų 14 dabar nemokamai rodomų kanalų. Dalį jų žadama koduoti ir transliuoti tik per mokamos kabelinės ar palydovinės televizijos tinklus.

Į šį kreipimąsi operatyviai reagavo Seimo komitetai - Informacinės visuomenės plėtros, Audito, Švietimo, mokslo ir kultūros. Jie įpareigojo susisiekimo ministrą, RRT ir LRTC vadovus įšaldyti skaitmeninės antžeminės televizijos programų siuntimo bei radioelektroninės įrangos talpinimo paslaugų kainas tol, kol RRT atliks išsamią jų analizę ir įvertins, ar įkainių didinimas yra pagrįstas.

RRT, atsižvelgdama į rinkos dalyvių prašymus, inicijuoja transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinkos tyrimą.

Neigia didinę kainas

Tuo metu LRTC valdančios Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, esą telecentro paslaugų kainos televizijoms mažėja. "Išjungus analoginį signalą iš viso televizijos mokės mažiau. Juk jeigu parduotuvėje sviestas brangsta, o visi kiti dalykai pinga, nelabai teisinga minėti vieną prekę ir sakyti, kad viskas brangsta", - skaičiuoja Martynas Čerkauskas, susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene.

Kilus viešam ginčui LRTC vadovas G.Stirbys ginasi kėlęs paslaugų kainas. "Naujų sutarčių su užsakovais nebuvo pasirašyta, paslaugos teikiamos senais įkainiais, ir šiemet jie nebus didinami. Artėja sutarčių dėl paslaugų teikimo 2013 metais pasirašymo laikas. Kaip ir kasmet, mes patiriame spaudimą", - dėsto savo požiūrį G.Stirbys.

RRT inicijuotam rinkos tyrimui jis pritaria. "Toks tyrimas jau seniai buvo pribrendęs. Radijo ir televizijos siuntėjų pajamos yra neadekvačiai mažesnės už TV transliuotojų pajamas", - teigia G.Stirbys.

Pernai telecentras dirbo pelningai - gavo 2,267 mln. litų pelno. LRTC pajamos per 2011 metus siekė 74,816 mln. litų.

Gavo naujus kainoraščius

UAB "Baltijos TV" vyriausiasis prodiuseris Mantas Kazlauskas džiaugiasi, kad telecentras nusprendė susilaikyti ir nekelti kainų, nors visos televizijos jau turi LRTC atsiųstus raštus, kuriuose pranešama, jog telecentro paslaugų įkainiai didinami.

"Kadangi visi sukilo, matyt, LRTC pabijojo prieš rinkimus kelti kainų. Bet tai dar nereiškia, kad to nepadarys nuo sausio mėnesio. Jei bent viena televizija būtų pasirašiusi sutikimą dėl naujų įkainių, jie būtų buvę taikomi ir kitoms televizijoms", - įsitikinęs M.Kazlauskas.

Kito komercinio TV kanalo vadovas, nenorėjęs būti įvardytas, pasakojo, kad nauji sutarčių priedai buvo atsiųsti pasirašyti LRTC vienašališkai ir esą turėjo įsigalioti nuo šių metų spalio 1 dienos. "Tik kilus skandalui dėl neadekvataus kainų kėlimo keliais kartais ir žaibiškos retransliuotojų bei transliuotojų reakcijos šiemet įkainių didinimo galbūt pavyks išvengti", - mano jis.

AB "Teo LT" komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis atskleidžia, kad LRTC šiai bendrovei teikia TV signalo siuntimo ir TV įrangos talpinimo paslaugas. "Pirmąsias buvo siūloma teikti 30 proc. brangiau, o antrąsias - dvigubai brangiau", - neslepia A.Bubnelis.

Norėtų reguliavimo

LRTC atstovai, išgirdę tokius partnerių komentarus, aiškina, esą TV signalo perdavimo kainos yra komercinė paslaptis, kurios sutarčių šalys įsipareigoja neviešinti: "Bendradarbiavimo su TV transliuotojais mastu šios paslaugos gana mažytės. Jos nėra pagrindinės. Radijo ir TV programų siuntimas - tai papildoma reportažų perdavimo transliuotojams paslauga, neturinti esminės įtakos rinkai ir teikiama konkuruojant komerciniais pagrindais. Jos kaina nėra reguliuojama valstybės."

Tačiau komercinės televizijos su juo nesutinka. "Dėl tų santykinai "mažyčių paslaugų", kurių valstybė iki šiol nereguliuoja ir kurios, matant kelis kartus keliamas jų kainas, iš mažyčių labai greitai žada tapti didelės, reikėtų svarstyti - ar nevertėtų reguliuoti ir šių, ir kitų, ypač įrangos talpinimo, paslaugų įkainių", - kontrargumentuoja vienos komercinės televizijos vadovas.

Jam nesuprantamos pačios priežastys, kodėl nuo spalio 29 dienos, kai rinkoje nebelieka analoginio TV signalo siuntimo paslaugos, už kitą paslaugą - skaitmeninės eterinės televizijos signalo siuntimą - LRTC prašo mokėti daugiau, nors jos kokybė negerinama. "Net priešingai. Tik daugėja TV žiūrovų nusiskundimų, kad jie mato nekokybišką, byrantį skaitmeninį vaizdą, kartais - ir be garso, negali žiūrėti kai kurių skaitmeninės televizijos kanalų. Ginčo esmė: kodėl perkant tik vieną pakelį sviesto, o ne du, jis brangsta?" - nesutinka su Susisiekimo ministerijos nuomone komercinės televizijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"