TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl termofikacinių elektrinių žlugdymo – protestų banga

2016 01 18 6:10
Vyriausybė palaimino Panevėžio demonstracinės termofikacinės elektrinės statybas skolintomis ir ES lėšomis, o dabar savo sprendimais ją žlugdo. LŽ archyvo nuotrauka

Pirmosios šių metų savaitės išryškino Vyriausybės priimtų sprendimų energetikos sektoriuje neigiamas pasekmes didiesiems miestams. Šių miestų termofikacinėms elektrinėms gresia milijoniniai nuostoliai, o gyventojams – išsipūtusios šilumos sąskaitos. Sustojus vienai didžiausių šalies kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir paspaudus šalčiui, biržoje stebimas elektros kainų šuolis.

Politikai ir ir įmonės pirmosiomis sausio savaitėmis užvertė Konkurencijos Tarybą, Vyriausybę ir Energetikos ministeriją prašymais iš naujo įvertinti 2015 metų spalį priimtus nutarimus, kuriais naikinamos remtinos gamybos kvotos didžiosioms termofikacinėms elektrinėms, o iš anksto be konkurso pasirinktai valstybinei įmonei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) atseikėta beveik 30 mln. eurų elektros energijos rezervo išlaikymo paslaugai teikti.

Konkurencijos taryba teigia, jog ekspertai jau pradėjo gilintis į šiuose prašymuose išdėstytą informaciją, tačiau teikti išvadą, kad tyrimas bus pradėtas, esą dar per anksti.

Gresia šilumos kainų šuolis

Sausio 14 dieną Seimo opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir energetikos ministrą Roką Masiulį, kviesdami iš naujo įvertinti 2015 metų spalio 7 dienos Vyriausybės nutarimo dalį, nustatančią neberemti Panevėžio termofikacinės elektrinės ir panaikinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas.

„Primename, kad Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms bei nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – LEG padalinys Lietuvos elektrinė, Panevėžio demonstracinę termofikacinę elektrinę stumia į sudėtingą padėtį“, – teigė Seimo nariai.

Panevėžio termofikacinė elektrinė yra unikali visoje Lietuvoje. Pačių socialdemokratų Vyriausybei 2004 metais priėmus energetinio saugumo strategiją bei rengiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti, kaip Lietuva gamins elektrą. Moderniausiai šalyje Panevėžio elektrinės statybai pritarė Vyriausybė ir Kainų komisija. 38 mln. eurų vertės projektas buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją, finansuotas įmonės, ES struktūrinių fondų ir Danijos Vyriausybės lėšomis (3,19 mln. eurų).

VIAP lėšos padengdavo 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų) pastoviųjų jėgainės sąnaudų per metus. Šios paramos nelikus, šilumos kaina gali išaugti 0,42 ct/kWh, arba 7 proc. Panevėžio elektrinės negalima ir uždaryti, nes įmonė iki 2020 metų turi kasmet grąžinti po 1,87 mln. eurų už paimtą 28,96 mln. eurų paskolą.

Tačiau 2015 metų spalio 7 dieną Vyriausybė priėmė sprendimą neberemti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių ir panaikinti VIAP kvotas visoms be išimties termofikacinėms jėgainėms.

„Šis klausimas svarbus ne tik bendrovei, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei, nes pastarajai priklauso 59 proc. elektrinės akcijų. Kitos akcininkės – Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės. Tad dėl Vyriausybės sprendimo elektrinė vien per šiuos metus gali patirti 2,2 mln. eurų nuostolių, kai dar nėra grąžinusi 8,5 mln. eurų paskolos. Galimų kasmetinių nuostolių pagrindinę dalį gali tekti dengti minėtoms savivaldybėms. Arba tektų nuo 2017 metų didinti šilumos kainą gyventojams“, – perspėja politikai.

Parlamentarai taip pat prašo visuomenei pateikti tikslius skaičiavimus bei įvertinti šio Vyriausybės sprendimo pasekmes.

„Panevėžio energijos“ atstovai praėjusią savaitę Seimo nariams išdėstė sudėtingą įmonės padėtį. Pasak jų, nuo sausio panaikinus remiamos elektros kvotas, bendrovė iš elektros gamybos šiemet gali patirti daugiau kaip 2 mln. eurų nuostolių. Įmonės vadovas Petras Diksa teigė, kad nuostoliai iš elektros gamybos nebus įtraukti į šilumos kainą. Mat į šilumos kainą pagal šiemet pradėjusią galioti metodiką negalima įtraukti nuostolių iš elektros gamybos. Tad nuostolis, pasak vadovo, bus dengiamas iš bendrovės pelno. Išankstiniais skaičiavimais 2015 metų pelnas bus 3 mln. eurų.

„Lietuvos žinios“ primena, kad dar pernai liepą septynių savivaldybių merai kreipėsi į Vyriausybę persigalvoti ir nepriimti sprendimų, kurie gali turėti itin neigiamų padarinių miestų šilumos ūkiui ir gyventojams, tačiau jie nebuvo išgirsti. Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir Zarasų merai perspėjo, kad Panevėžyje bei Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų ir Panevėžio rajonuose gali 7 proc. išaugti šilumos kaina.

Regis, merų pranašystė pildosi.

Užvertė prašymais

Su prašymais ištirti Vyriausybės sprendimų teisėtumą į Konkurencijos tarybą kreipėsi ne tik politikai, bet ir verslo įmonės. Valdžios sprendimas be konkurso skirti milijonus eurų VIAP lėšų iš anksto pasirinktam subjektui papiktino elektrinių savininkus, manančius, jog jie valstybei reikšmingą paslaugą galėtų teikti mažesnėmis sąnaudomis.

Su prašymu ištirti, ar Vyriausybės sprendimas suteikti teisę valstybės energetikos grupės „Lietuvos energija“ valdomai įmonei užtikrinti elektros rezervą atitinka sąžiningos konkurencijos principus, į Konkurencijos tarybą kreipėsi Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Ši įmonė iki 2017 metų pavasario „Vilniaus energijai“ yra išnuomojusi visą sostinės šilumos ūkį.

„Jei ir toliau Vyriausybė nepareikalaus iš Energetikos ministerijos teisingos ir objektyvios informacijos apie elektros galios rezervo paslaugos pasiūlą bei jos sąnaudas rinkoje ir nebus pakeistos nutarimo nuostatos, iš visų energijos vartotojų kišenių per metus bus neteisėtai ištraukta apie 36 mln. eurų“, – pranešime teigė VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas.

Jis piktinosi, kad dėl Vyriausybės klaidų, panaikinus elektros gamybos rėmimą bei nesurengus galios rezervo aukcionų, Vilniuje naikinama kogeneracija.

VŠT taip pat pakartotinai kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama kuo skubiau sukurti rinkos dalyvių nediskriminuojančią elektros galios rezervą garantuojančią sistemą. VŠT direktorius Mantas Burokas sakė, jog įmonė prašo perskirstyti VIAP lėšas bei elektros galios rezervą.

Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) taip pat prašo ištirti, ar Vyriausybės sprendimas LEG suteikti teisę užtikrinti elektros rezervą atitinka sąžiningos konkurencijos principus. Dėl galimų pažeidimų elektros rinkoje sausio 7 dieną bendrovė kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Energetikos ministeriją, Kainų komisiją, Seimo energetikos komisiją ir Vyriausybę. Įmonės nuomone, skiriant lėšas reikalingų rezervinių galių išlaikymui, turėjo būti rengiamas konkursas. Įmonė šiuo metu veiklos nuostolį dengia iš pelno, nes KTE uždarymas turėtų neigiamų pasekmių visam Kauno miesto šilumos ūkiui, o šalčiausiais mėnesiais Kauno pastatai gali likti be karšto vandens ir šilumos.

Išjudino politikus

„Lietuvos žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad kad praėjusių metų pabaigoje panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, o antrinį ir tretinį galios rezervą be konkurso užsakiusi valstybinės įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Lietuvos elektrinei , Vyriausybė galėjo pažeisti teisės aktus.

Vadovaudamasi Vyriausybės sprendimais Kainų komisija vienintelei LEG rezervui palaikyti ir sisteminėms paslaugoms teikti skyrė 28,522 mln. VIAP lėšų. Tai padaryta nesurengus konkurso ar aukciono, nors, dienraščio žiniomis, Vyriausybei nebuvo paslaptis, kad paslaugą pigiau gali teikti ir privačios bendrovės.

Kitą dieną po „Lietuvos žinių“ publikacijos Seimo opozicijos lyderis TS-LKD frakcijos narys Andrius Kubilius ir TS-LKD šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar Vyriausybė nepažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatų.

Dėl šio Vyriausybės sprendimo nutraukti daugelį metų teiktą finansinę paramą šalies termofikacinių elektrinių elektros gamybai paskutinę praėjusių metų dieną Vilniuje sustabdyta didžiausia bendrovės „Vilniaus energija“ valdoma Lietuvos kogeneracinė elektrinė.

Be tokios paramos elektros gamyba geros būklės 360 megavatų galios Vilniaus trečiojoje termofikacinėje elektrinėje (TE-3) tapo nuostolinga, o šios jėgainės įrenginių technologija neleidžia gaminti šilumos negaminant elektros energijos gaminant tik šilumą. Sustabdytos jėgainės atstatomoji vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų, darbo joje neteko daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos energetikos specialistų. Skaičiuojama, kad dėl to Vilniaus miesto savivaldybė praras didelės vertės turtą ir patirs turtinę žalą.

„Mūsų vertinimu, Vyriausybei panaikinus remtinos elektros energijos kvotas turėjo būti patvirtinta teisinė aplinka, kuri leistų termofikacinėms jėgainėms gauti pajamų iš dalyvavimo rezervavimo paslaugų rinkoje, nes nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris numatytų termofikacinių elektrinių, kaip didelio našumo elektros generavimo pajėgumų, atsisakymą ir jų uždarymą, bei uždarymo sąnaudų kompensavimą. Kai buvo priimamas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam tikslui buvo skirtos valstybės ir ES lėšos, – priminė Seimo nariai.

Sausio pradžioje sumažėjus pasiūlai vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros energijos biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė NPS kaina pakilo 63 proc., iki 27,5 euro/MWh.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis mano, kad tokį staigų elektros brangimą lėmė atšalimas ir sumažėjusi elektros gamyba Lietuvoje.

Nežino, ar pradės tyrimą

Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas Šarūnas Keserauskas penktadienį teigė, kad Konkurencijos tarybos ekspertai jau pradėjo gilintis į politikų ir verslo prašymuose išdėstytą informaciją, tačiau teikti kokius nors komentarus ar išvadas atsisakė, esą tai daryti dar per anksti.

Š. Keserauskaus patvirtino, kad taryba gavo VŠT ir KTE prašymus ištirti, ar teisėtai Vyriausybė LEG suteikė teisę užtikrinti elektros rezervą.

Pasak KT vadovo, ne kiekvienas tarybą pasiekęs skundas tampa tyrimu – sprendimą jį pradėti lemia labai daug veiksnių. „Mūsų ekspertai atidžiai gilinasi į visas skunduose ar prašymuose nurodytas aplinkybes, dažnai paprašo visų suinteresuotų šalių pateikti papildomos informacijos ir tik įvertinę visas aplinkybes, padėtį susijusioje rinkoje bei prašymuose pateiktų argumentų pagrįstumą, priima sprendimą“, – aiškino Š. Keserauskas.

Energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas BNS teigė, kad šiuo metu sprendžiama dėl elektros rezervų aukcionų, kurie būtų rengiami jau 2017 metais.

Privilegijomis apdovanotą LEG valdančios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas taip pat tikino, kad tokie aukcionai ateityje galėtų būti rengiami. Tačiau pridūrė, kad juose galėtų dalyvauti ir, pavyzdžiui, Latvijos „Latvenergo“ – tokiu atveju visos į rezervą pretenduojančios Lietuvos elektrinės rizikuotų netekti viso rezervo, siekiančio apie 500 megavatų. Taip esą jau yra buvę praeityje – tuomet aukcionas buvo atšauktas.

M. Dubauskas perspėjo ir dėl kitos rizikos – dabar LEG, kuri iš esmės yra rezervinė, iš galios rezervui skiriamų lėšų padengia pastoviuosius kaštus, kurie nepakistų ir tuo atveju, jei įmonė pasidalintų rezervą su kitomis termofikacinėmis elektrinėmis, todėl LEG išlaikymui tektų ieškoti papildomų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"