TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl tvoros su Baltarusija entuziazmu netrykšta

2014 02 18 11:58
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos ES Taryboje pristatė afrikinio kiaulių maro, kurio židinių jau aptikta ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos miškuose prie pat sienos su Baltarusija, pasekmes. Prašoma kompensuoti kiaulininkystės sektoriaus dėl eksporto ribojimo patiriamus nuostolius ir skirti pinigų tvorai pasienyje su Baltarusija.

Pasibaigus Europos Tarybos posėdžiui, Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje pirmadienį sulaukė bendrijos atstovų palaikymo dėl tvoros statybų su Baltarusija. Ministras tikisi, kad parama suteiks svorio dėl to derantis su Europos Komisija.

"Pristatėme pagrindines priemones ir problemas, pasisakė dar 10-12 ministrų dėl šios problemos, visi palaikė mūsų taikomas prevencines priemones ir pritarė, kad reikia daryti viską ką įmanoma, įskaitant ir fizinius barjerus", - sakė V.Jukna.

Komisaras abejoja dėl tvoros

Jo žodžiais, ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas ir veterinariją kuruojantis ES sveikatos komisaras Tonio Borgas dėl tvoros aiškios pozicijos neturėjo. T.Borgas'o teigimu ji esą nebūtų pakankamai efektyvi priemonė. "Laukiniai šernai gali prasikasti po tvora. Bet yra kitų dalykų, kuriuos galime padaryti – pavyzdžiui, geresnis pasienio stebėjimas", - teigė komisaras.

Pagrindine priežastimi, kodėl jis abejoja tvoros statybos idėjai yra ta, kad Europos komisija jaučia natūralią antipatiją visokioms sienoms, tvoroms ir barjerams, nes jas esą galima įvairiai interpretuoti. Jo nuomone užtektų finansinės paramos kitoms priemonėmis, kurios padeda stabdyti ligos plitimą. Jos esą jau davė gerų rezultatų, nes ES šalyse nustatyti tik 3 afrikinio kiaulių maro atvejai.

„Mes manome, kad tvora reikalinga ir tai viena iš efektyvesnių prevencijos priemonių prieš šernų migraciją, kuri pavasarį ypatingai suintensyvės. ES žemės ūkio ministraii vieningai pritarė tam, kad bet kokios priemonės, kurios realiai gali sustabdyti šios pavojingos ligos plitimą turi būti taikomos ir joms turi būti skirtas finansavimas“, – kalbėjo V. Jukna.

Ministras patvirtino, kad per diskusijas taryboje nuspręsta, jog eksporto draudimas turėtų būti taikomas tik šešiems Lietuvos rajonams, o ne visai valstybei. Jis teigė, kad taip pat svarstyta, jog būtų galima kompensuoti dėl maro patirtus nuostolius, tačiau tai esąs "ateities klausimas".

Tiek šalies kiaulių augintojai, tiek ir Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius siūlė statyti tvorą Baltarusijos pasienyje siūlė dar prieš gerą pusmetį, kai kaimyninėje šalyje buvo nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys. Pavojus iki šiol neišnyko ir Lietuva, anot jo, jaus nuolatinę grėsmę dar ilgai. Šiuo metu paskaičiuota, jog tvora kainuotų apie 12 mln. eurų arba 41,4 mln. litų.

Užkratas rastas ir Lenkijoje

Lenkijoje netoli Baltarusijos sienos nustatytas trečiasis ES afrikinio kiaulių maro atvejis. Du atvejai šių metų pradžioje nustatyti Lietuvoje. Afrikiniu kiaulių maru užsikrėtęs laukinis šernas buvo rastas kritęs maždaug už kilometro nuo abiejų valstybių sienos. Lenkijos veterinarai patvirtino, jog gyvūnas tikrai krito nuo afrikinio kiaulių maro.

Lenkija – antroji šalis ES po Lietuvos, kurioje nustatyta kiaulėms pavojinga liga. Rusija taip pat nesugeba kontroliuoti ligos plitimo savo teritorijoje, čia užfiksuota iš viso 650 afrikinio kiaulių maro atvejai. Apie tai pirmadienį Europos Tarybos narius informavo kalbėjo T.Borgas.

Dėl afrikinio kiaulių maro užkrato išplitimo Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje, Europos komisija padėties kol kas nedramatizuoja. Rusijai įvedus draudimą europietiškai kiaulienai, EK pastebėjo tik nežymų – kelių procentų – kainų kritimą. Iš viso ES eksportuoja 12 proc. kiaulienos, iš jų 3 proc. – į Rusiją, o tai sudaro 25 proc. viso ES kiaulienos eksporto. Skaičiuojama, kad dėl Maskvos draudimo per vieną dieną ES kiaulių augintojai praranda apie 4 mln. eurų. Manoma, kad didžiausius nuostolius patiria tradiciškai didelius kiekius į Rusiją eksportuojančios šalys, pvz. Danija ar Belgija.

BNS, Lrt.lt, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"