TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl valstybės projektų bandoma naikinti konkurenciją šilumos ūkyje

2015 06 12 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

“Lietuvos žinioms“ pradėjus domėtis Seime stumiamomis Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, jų iniciatoriai projektą atsiėmė. Pataisomis siekta valstybės remiamiems šilumos ūkio projektams užtikrinti privilegijuotą padėtį rinkoje.

Seimo nario Arvydo Mockaus ir dar kelių parlamentarų parengtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos stambius kai kurių savivaldybių ir valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ plėtojamus šilumos ūkio projektus Vilniuje ir Kaune turėjo pastatyti į privilegijuotą padėtį prieš nepriklausomus šilumos gamintojus. Šie iš rinkos praktiškai būtų eliminuojami, nepaisant to, kad siūlytų parduoti pigesnę šilumos energiją nei privilegijuotos valstybės ir savivaldybių įmonės. Privilegijos pataisų rengėjų buvo įvardytos kaip „viešasis interesas“.

Palanki šviesa - tik valstybės įmonėms

Įstatymo projekte numatyta išbraukti dabar galiojantį straipsnį, kad šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, deginant atliekas arba iškastinį kurą, atitinkančius kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Pagal naują šio įstatymo straipsnio redakciją siūlyta nustatyti, kad pirmiausia šiluma turėtų būti gaminama šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų turimuose bendruose šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurie atitinka Nacionalinę energetikos strategiją ir Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą kaip viešasis interesas, ir tik tada, kai vartotojų šilumos poreikis atitinkamą mėnesį šiuos pajėgumus viršija, šiluma galėtų būti gaminama kituose šilumos tiekėjo turimuose įrenginiuose arba superkama nepriklausomų šilumos gamintojų šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„Lietuvos žinias“ konsultavę energetikos specialistai teigė, kad, šias įstatymo pataisas prastūmus Seime, būtų sukurta terpė iš būsimų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune šilumą supirkinėti be jokios konkurencijos, nepriklausomai nuo to, ar jų gaminama šiluma pigiausia. Mat Vyriausybė šiuos projektus pripažino prioritetiniais ir įtraukė į įstatyme minimą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

„Per Seimą siekiama konkrečioms įmonėms užtikrinti privilegijas ir papildomą apsaugą nuo konkurencijos rinkoje. Šioms įmonėms valstybė jau pasirengusi atseikėti ES fondų lėšas kaip investicijas. Numatoma parama investicijoms sieks apie 50 proc. būtinųjų lėšų, arba daugiau kaip 200 mln. eurų. Sunku suvokti, kad dar reikalinga papildoma parama, jeigu visais kanalais visuomenei bandoma įteigti, kad būsimose valstybės kontroliuojamose kogeneracinėsė jėgainėse šiluma bus 20-30 proc. pigesnė nei dabar gaminama privačių gamintojų“, - kalbėjo savo pavardės nenorėjęs minėti energetikas.

Jo nuomone, siekis įstatymu įtvirtinti šilumos supirkimo pirmenybę kaip tik rodo, kad šių jėgainių gaminama šiluma nebus konkurencinga. Pasak LŽ konsultanto, įstatymo rengėjai net neslepia savo tikrųjų tikslų, nes aiškinamajame rašte teigia: „Tam, kad kelis kartus už biokuro katilines brangesnės biokuro kogeneracinės elektrinės atsipirktų ir pigesnės šilumos energijos naudą greičiau pajustų vartotojai, turi būti ne tik naudojamos ES paramos lėšos, bet ir kogeneracinės elektrinės turi būti maksimaliai apkrautos siekiant užtikrinti mažiausią šilumos kainą gyventojams.“

Melavo visuomenei?

LŽ konsultavęs energetikos ekspertas spėjo, kad įstatymo pakeitimo autoriai greičiausiai puikia žino, jog valstybės kontroliuojamos įmonės projektai Vilniuje ir Kaune yra per brangūs, o šiose elektrinėse pagaminta elektra ir šiluma nebus konkurencingos rinkoje, ir dėl to kyla rizika, kad dirbant rinkos sąlygomis projektai finansiškai žlugs.

„Iniciatyvos prieš konkurenciją Seime rodo, kad visą laiką, kol buvo svarstoma Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa ir pristatomi valstybės valdomos įmonės projektai, visuomenei buvo ciniškai meluojama, jog šiose jėgainėse gaminama elektra ir šiluma bus pardavinėjama laisvoje rinkoje konkurencinėmis sąlygomis. Buvo meluojama, kad šie projektai atsipirks, nes gaus investicinę paramą. Meluojama, kad valstybė atsisakys subsidijų, kai įmonės remiamos superkant elektrą ir šilumą, o pereis prie paramos investicijomis. Meluojama, kad šie projektai pranašesni už biokuro katilines. Maža to, iniciatyvos Seime rodo, kad siekiama apgauti ir Europos Sąjungą, nes įstatymo pataisas priėmus būtų dubliuojamos dvi skatinimo formos: parama investicijomis ir parama produkcijos supirkimu“, - dėstė LŽ pašnekovas.

Projektą atsiėmė

Šilumos ūkio įstatymo pataisų teikimas buvo įtrauktas į birželio 4 dienos Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau iniciatorius projektą staiga atsiėmė. Projektą turėjo pristatyti Seimo narys socialdemokratas Arvydas Mockus.

LŽ jis aiškino supratęs, kad jo iniciatyva dėl Šilumos įstatymo pataisų buvusi ne iki galo apgalvota. „Paprašiau, kad sulaikytų mano pataisas. Jos dabar nebe tokios aktualios. Anksčiau privačios įmonės turėjo priėjimą ir galėjo be eilės statyti katilines, šildyti žiemą ir pasiimti visą pelną, o vasarą palikti šilumą tiekti savivaldybės įmonei. Aš visų pirma žiūrėjau savo miesto (Šiaulių - aut.) interesų. Pataisų pagrindinis tikslas buvo išsaugoti tas savivaldybės įmones. Nes žinote, kokia buvo praktika: nepriklausomi tiekėjai nuleidžia kainą pusę cento ir laimi konkursą, subankrotina konkurentą“, - aiškino Seimo narys.

Šiaulietis parlamentaras A. Mockus savo parengtas Šilumos įstatymo pataisas tobulina nuo 2013 metų pabaigos. Jas rengti Seimo narį skatino tai, kad „Šiaulių energijai“ priklausančios 106 mln. litų kainavusios Šiaulių termofikacinės elektrinės (ŠTE) investicijų atsipirkimas buvo pakibęs ant plauko, mat centralizuotos šilumos tiekėjas privalėjo supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kai šie siūlydavo cento dešimtąja mažesnę šilumos kainą.

Seimo nariui nepatiko šilumos ūkio sistemos reglamentavimas, kai šilumos tiekėjas privalo iš nepriklausomų tiekėjų nupirkti šilumos energiją, jeigu ji yra pigesnė, nei gamina pats tiekėjas. Esą tokia padėtis sudarė prielaidas dempinguoti kainas ir numarinti pažangią už ES lėšas pastatytą kogeneracinę jėgainę.

A. Mockus neigė, jog pataisos skirtos sudaryti privilegijuotas sąlygas vienai Šiaulių įmonei, tačiau pripažino, kad jas įteisinus rinka būtų iškreipta ir Vilniuje bei Kaune. „Žinokite, būtent apie tai ir pagalvojau. Dėl to jau dabar susilaikiau ir gal iš viso tų pataisų nebebus. Manau, kad šiuo metu tai, ką siūliau, nebėra aktualu“, - patikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"