TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėl žlungančios "Geotermos" prezidentas kaltų neieškos

2007 08 10 0:00

Oficialiai vos trejus metus veikusi vienintelė šalyje parodomoji geoterminė jėgainė, pastatyta naudojant tarptautinę paramą, šiuo metu nebedirba. Žlungančioje "Geotermoje" po LŽ publikacijų apsilankęs šalies prezidentas situaciją pavadino skandalinga.

Į LŽ publikacijas, kad Lietuva tik deklaruoja esanti atsinaujinančių energijos šaltinių naudotoja, tačiau mieliau degina gamtines dujas, o parodomajai geoterminei jėgainei leidžiama žlugti, atkreipė dėmesį šalies prezidentas Valdas Adamkus.

Vakar jis apsilankė "Geotermoje", bet teigė neišgirdęs jokių pasiūlymų, kaip padėti įmonei.

Šalies vadovas situaciją pavadino skandalinga.

"Net ir po diskusijos problemos sprendimo nematau, neišgirdau jokių pasiūlymų, kaip rasti išeitį iš susidariusios padėties, - kalbėjo šalies vadovas. - Atsakomybė nustumiama kitiems. Todėl tai visiškai nepriimtina ir skandalinga."

Šalies prezidento manymu, vienintelė priežastis, dėl ko sustojo ekologišką žemės gelmių šilumą naudojanti jėgainė - biurokratinė: "Pagrindinė įmonės sustojimo priežastis - visiškas nesusišnekėjimas. Juk problemos, kurias reikia spręsti, iškilo ne prieš dieną. Apie jas tik pakalbama, bet nieko nedaroma. Klausimų sprendimą norima nukreipti į procedūrinius, biurokratinius susirašinėjimus, dangstomasi įstatymų trūkumais."

Vis dėlto V.Adamkus nesirengia ieškoti kaltininkų ir nesiūlys nieko bausti: "Aš privalau rasti tinkamą sprendimą, o ne ieškoti kaltų. Turime įmones, turime gamtinių išteklių, tačiau jų neišnaudojame dėl savo biurokratinio nesusikalbėjimo."

Energiją parduodavo pigiau

UAB "Geoterma", eksploatuojančios jėgainę, direktoriaus Alfonso Bičkaus teigimu, pagrindinė susidariusios situacijos priežastis ta, kad įmonė pagamintą šilumos energiją buvo priversta parduoti pigiau nei savikaina.

Vienai šilumos MWh išgauti ir pateikti "Geoterma" išleisdavo 55,4 lito, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino geoterminės šilumos kainą 53,9 lito.

Tačiau pagrindinis Klaipėdos centralizuotos šilumos energijos tiekėjas AB "Klaipėdos energija", supirkęs šią energiją, už MWh geoterminės energijos jėgainei mokėdavo tik po 46 litus.

"Šiuo metu jėgainė nedirba, apyvartinių lėšų neturime, paslaugų teikėjams esame skolingi per 2 mln. litų. Geoterminės kilpos remontui, kad jėgainė galėtų veikti, reikia 8 mln. litų. Tačiau specialistams pasamdyti, kurie pateiktų siūlymus, kaip pašalinti gedimus, reikėtų dar 30 tūkst. litų. Bet ir jų neturime", - sakė "Geotermos" direktorius A.Bičkus.

Liepos 13 dieną AB "Lietuvos dujos" už skolas nutraukė jėgainei dujų tiekimą. Sustojus energijos gamybai "Geoterma" liko be vienintelio pajamų šaltinio. Ji gamindavo ir parduodavo bendrovei "Klaipėdos energija" daugiau kaip po 200 tūkst. MWh šilumos energijos kasmet. Negaudama pajamų bendrovė nebegali grąžinti paskolos Pasaulio bankui.

A.Bičkaus manymu, tokia įmonės baigtis buvo užprogramuota iš anksto. Per šešerius metus jėgainės akcininkai - Ūkio ministerija ir bendrovė "Lietuvos energija" - nė karto nepatvirtino įmonės paraiškos įrangai remontuoti.

Privatizuoti neskubama

Kaip jau rašė LŽ, pirmoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 metais. Lietuva statybai skyrė 14,28 mln. litų. Projektui įgyvendinti buvo gauta Pasaulio banko paskola (5,83 mln. JAV dolerių), Pasaulio aplinkosaugos fondo parama (6,9 mln. JAV dolerių) ir Danijos aplinkosaugos agentūros parama (15,7 mln. Lt). Bendra šio projekto vertė - 74 mln. litų.

Vienintelė UAB "Geoterma", eksploatuojančios geoterminę jėgainę, savininkė yra valstybė - Ūkio ministerijai priklauso 76,56 proc., o valstybinei įmonei "Lietuvos energija" - 23,44 proc. bendrovės akcijų.

Pasak Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktoriaus Algimanto Zarembos, vienintelis būdas, kaip atgaivinti įmonę "Geoterma" - padidinti jos įstatinį kapitalą: "Tokiu būdu įmonei būtų suteikta lėšų, kurių jai reikia. Tačiau visos šios procedūros gali ilgai užtrukti."

Tačiau apie "Geotermos" privatizavimą A.Zaremba kalba nenoriai. Jo manymu, naujieji savininkai jėgainę paverstų paprasta, dujomis kūrenama katiline ir atsisakytų geoterminės energijos eksploatavimo.

Naudojo gelmių šilumą

Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė eksploatavo 4 gręžinius. Dviejuose siurbliai pumpavo 38 laipsnių šilumos geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylio.

Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančiam termofikaciniam vandeniui šildyti. Dėl šilumos mainų šis vanduo pašildomas iki 70 laipsnių C ir tiekiamas į miestą. Viso šio proceso iš žemės gauta šiluma sudaro 41 proc., tad geoterminė energija, palyginti su tradiciniuose šilumos tinkluose išgaunama energija, yra daug pigesnė.

Pagal 1997 metais įsigaliojusį Kioto protokolą Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, iki 2008-2012 metų, palyginti su baziniais 1990 metais, įsipareigojo 8 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Lietuvos nacionalinės energetikos strategijoje, kurioje viena pagrindinių energetikos vystymo krypčių yra vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, prognozuojama, kad 2020 metais Lietuvoje bus pagaminama 753 TJ šilumos energijos iš geoterminio vandens.

Ūkio ministerijos duomenimis, 2010 metais iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuva turi gaminti iki 12 proc. reikalingos energijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"