TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Delnus kaitina ES pinigai

Erzelį uostamiestyje kelia vietos bendruomenės poreikiams tenkinti skiriamos europinės lėšos. Jeigu šią paramos programą sugalvoję Europos Sąjungos (ES) komisarai išgirstų, kokias aistras Lietuvoje sukelia pilietiškumo ugdymas, jiems plaukai pasišiauštų.

Europos žuvininkystės fondas turi 4 kryptis: pirmoji skatina jūrinį žvejybos verslą, antroji - akvakultūrą, trečioji - žuvininkystę, o ketvirtoji skirta bendruomenėms.

Pastarosios paramos tikslas - skatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG) iniciatyvą. Lietuva iš šios programos galėtų panaudoti 30 mln. litų. Tris ketvirtadalius Klaipėdai skirtų 7,5 mln. litų sudarytų ES pinigai, ketvirtis būtų iš Lietuvos biudžeto. Klaipėdos ŽVVG strategiją, kuriai rengti šiemet buvo skirta 70 tūkst. litų, jau patvirtino Žemės ūkio ministerija. Minimali projektui skiriama suma - 5 tūkst. litų, maksimali - 500 tūkst. litų.

Vienas tokių siūlomų projektų - išvalyti Klaipėdos pietinėje dalyje esančius tvenkinius.

Intrigos Klaipėdoje rezgamos ne tarp darbo biržos klientų, o tarp neskurstančių ir savo verslą turinčių žmonių. Ne veltui sakoma, kad pinigų niekada nebūna per daug. Nors Lietuvoje įsteigta 10 žuvininkystės vietos veiklos grupių, bene atkakliausios grumtynės dėl pinigų vyksta pajūryje. Projektams administruoti skirta dešimtadalis visų lėšų, todėl Klaipėdos "bendruomenės iniciatyvos" jau pradeda suktis aplink tam numatytus gauti 750 tūkst. litų.

Neseniai pažymėtas sėkmingai įgyvendintas pirmųjų programos pinigų panaudojimo etapas. Į renginį, kaip girdėti, buvo pakviesti savivaldybės ir Žuvininkystės departamento vadovai. Tačiau prieššventinės nuotaikos ne tik nesutaikė asociacijos narių, bet netgi skatino pasistumdymą.

Uždara grupė

Prieš savaitę savivaldybėje į neeilinį susirinkimą atvykę Klaipėdos ŽVVG nariai buvo pasirengę atšaukti pirmininką Gediminą Ragauską ir išsirinkti naują vadovą. Bet dėl prieštaravimų sprendimas atidėtas mėnesiui, kol revizijos komisija tikrins pirmininkui pateiktus neva kompromituojančius faktus dėl pusės išlaidų perkant paslaugas ne per viešųjų pirkimų centrinį portalą, o apklausos būdu.

G.Ragauskas atrėmė priekaištus apie jo neva kuriamą "šeimos klaną" ir neliko skolingas kitiems grupės nariams: esą visi valdybos nariai su projektais susiję šeimų ryšiais, o su juo norima susidoroti siekiant nušalinti nuo pinigų skirstymo.

Įtampa dėl Klaipėdos ŽVVG kilo kur kas anksčiau. Nesutarimai šiuos žmones apniko tada, kai buvo gauta parama veiklos strategijai ir tapo aišku, kad projektų pinigai pasieks uostamiestį. Rugpjūtį įstatai buvo papildyti nuostata apriboti grupės narių skaičių - 18 asmenų grupė nutarė į savo gretas daugiau niekada nieko nebepriimti, nors buvo ir prieštaraujančiųjų.

Šios organizacijos struktūra labai įdomi, nes iš jos 18 narių valdybą sudaro net 16. Pagal ES reglamentą valdyboje turi būti pusė žuvininkystės asociacijų atstovų, po ketvirtadalį - miesto valdžios ir deleguotų žuvininkystės verslo atstovų. Tačiau ta sąlyga, kad tik valdybos nariai svarsto pateiktus finansuoti projektus ir balsuoja, lėmė, jog beveik visi nariai išsikėlė savo kandidatūras į valdybą ir vienas už kitą balsavo. Reglamente netaikoma apribojimų grupės dydžiui, o projektus grupės valdybai gali pateikti visi norintieji, susiję su žuvininkyste. Todėl įstatų pakeitimu liko nepatenkinti nariais netapę pretendentai - Klaipėdoje žinomi žmonės, žuvininkystės specialistai. Jie kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių prašydami apginti viešąjį interesą, esą kad būtų išvengta visuomeninių pinigų švaistymo.

Visuomenės interesai nepažeisti?

Tarp rašiusiųjų perspėjimą ministrui buvo ir Klaipėdos miesto tarybos narys, atstovaujantis ŽVVG savivaldybės interesams ir privalantis kontroliuoti, kad ES pinigai būtų panaudoti teisingai, Vidmantas Plečkaitis. Jis LŽ teigė esąs pasipiktinęs, kad grupė uždaro duris didesniam kiekiui projektų, kurie Klaipėdos miestui duotų naudos. V.Plečkaitis nesupranta, kodėl civilinių bylų prokuroras Aivaras Velutis atsisakė tenkinti prašymą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Dėl to teikiamas skundas Generalinei prokuratūrai.

Kiti asociacijos nariai, susitelkę aplink žūklės entuziastą Petrą Cirtautą, mano, kad verslo žvejams "nereikėtų lįsti prie šių ES pinigų", nes jų projektai esą gauna finansavimą iš kitų fondų. Tačiau pats P.Cirtautas per susirinkimą išsakė tokių dalykų, kurie tikrai reikalauja Nacionalinės mokėjimo agentūros susirūpinimo. Esą 35 mln. litų už 8 valdybos narių kelionių į užsienį organizavimą ir vertimo paslaugas atitekę viešajai įstaigai Šilutės Verslo vystymo centrui, kuris licencijų tokiai veiklai neturėjęs, tad neaišku, kas iš tikrųjų gavo pinigus.

Pasak žvejų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, prokuratūros neįžvalgumas, kaip kuriamas uždaras sambūris milijonams valdyti, iškreipia ES paramos esmę ir apriboja viešumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"