TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Delsti grąžinti paskolą nenaudinga

2007 02 12 0:00

Prieš savaitę Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas kalbėdamas apie paskolas paminėjo, kad uždelstų grąžinti paskolų dalis paskolų portfelyje per metus padidėjo nuo 0,61 proc. iki 0,97 procento. Būsto paskolų portfelyje uždelstų paskolų dalis - 0,54 proc., vartojimo kreditų - 1,9 procento. Sparčiai didėjant paskolų portfeliui atsiranda ir su tuo susijusių problemų.

Paskolos ne visada beviltiškos

Uždelstos paskolos reiškia, kad paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas pagal nustatytą grafiką. Jei vėluojama 60 ir daugiau dienų, tokios paskolos vadinamos abejotinomis ar net beviltiškomis. Jei paskolos gavėjas vėluoja, vadinasi, didėja tikimybė, kad paskola nebus grąžinta, todėl bankas turi atidėti tam tikrą pinigų sumą. Atidėjiniams skirtų pinigų bankas negali, pavyzdžiui, skolinti ar investuoti ir iš jų uždirbti.

Tačiau uždelstos paskolos ne visada tampa beviltiškos, t.y. tokios, kurias tenka nurašyti. Neretai vėluojantys paskolų gavėjai susitvarko ir grąžina paskolą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, uždelstos paskolos sudaro didžiausią vartojamųjų paskolų dalį. Vėlavimo priežastys būna įvairios: nuo paprasčiausio išsiblaškymo (kartais paskolų gavėjai pamiršta, kad dalį gautų pajamų reikia palikti sąskaitoje paskolai grąžinti arba pereina į kitą darbovietę ir pradeda pajamas gauti į kitą sąskaitą) iki piktnaudžiavimo (kai imama paskola tikintis, kad pavyks išsisukti ir jos negrąžinti, pavyzdžiui, išvykus į užsienį). Na, o kartais pasitaiko, kad iš tiesų žmogus susiduria su finansiniais sunkumais (keičia darbą, atsitiko kokia nors nelaimė ar kt.) ir neturi pinigų paskolos įmokoms.

Sutepta reputacija

Dabartinė situacija, kai uždelstų paskolų dalis visame paskolų portfelyje tokia maža, grėsmės bankų sistemai nekelia. Kita vertus, 1,9 proc. vartojimo paskolų portfelio yra maždaug 48 mln. litų. Jei vidutinis vartojimo kreditas - apie 10 tūkst. litų, tai vėluojančiųjų gali būti maždaug 5 tūkstančiai, o gal ir daugiau. Nors skolos ir nėra didelės, tačiau vėlavimas pirmiausia reiškia prastėjančią kliento reputaciją. Tokiems klientams bankai nebetaiko kokių nors lojalumo programų ar nuolaidų, jiems jau bus sunkiau skolintis ir ateityje. O tam, kad pasitikėjimas vėl atsirastų ar būtų panaikinta bloga kredito istorija, reikia laiko...

Galima susitarti

Ką reikėtų daryti, jei vėluojame grąžinti paskolą? Čia nekalbėsime apie tuos laimės ieškotojus, kurie tikisi gauti paskolą ir jos negrąžinti, kitaip tariant, sukčius. Su išsiblaškėliais anksčiau ar vėliau paskolos davėjai susisiekia. Žinoma, už išsiblaškymą tenka sumokėti baudas arba delspinigius, nes paskolos gavėjas yra įsipareigojęs užtikrinti reikalingą pinigų sumą nustatytą dieną nurodytoje sąskaitoje. Na, o tie, kurie susidūrė su sunkumais ir mato, jog kurį laiką negalės laiku vykdyti įsipareigojimų, turėtų nedelsti, o kreiptis į paskolą išdavusią instituciją. Gal bus susitarta atidėti paskolos grąžinimo laikotarpį ar jį pratęsti. Taip sumažėtų periodinės įmokos, o galbūt tektų ieškoti kitų problemos sprendimo būdų. Viena reikia suprasti: delsimas niekam nėra naudingas - nei bankui, nei klientui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"