TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Derlius geras, pelnas - menkas

2008 07 14 0:00
KLASCO grūdų terminaląˆ užpildys eksportuoti skirti grūdai.
LŽ archyvo nuotrauka

Neblogas šių metų grūdinių kultūrų derlius Lietuvos žemdirbiams didelio pelno gali ir neatnešti - perdirbėjai brangiai mokėti nežada.

Nors javapjūtė Lietuvoje prasidės dar tik po gerų poros savaičių, tačiau jau dabar kai kurie perdirbėjai žemdirbiams siūlo sudaryti grūdų pardavimo sutartis ir siūlo konkrečias kainas.

Siūlo sutartis.

UAB "Malsena" savo internetiniame tinklalapyje skelbia pirmos klasės kviečių toną perkanti po 680 litų. Tačiau tikėtina, kad prasidėjus javapjūtei kaina sumažės, nes ši bendrovė rugsėjį kviečius žada pirkti po 635, o lapkritį - po 640 litų. Tačiau tik tuo atveju, jei bus parduodama ne mažiau 500 tonų.

Tai, kad prasidedant pjūčiai grūdų supirkimo kaina nebus pasiekusi pernykščio lygio, tvirtino ir UAB "Agrochema" komercijos direktorius Arminas Kildišis. Ši bendrovė maistinių pirmos klasės kviečių toną žada pirkti po 600 litų.

"Tai taip vadinama startinė kaina. Jos, palyginus su praėjusiais metais, yra 50 litų didesnės. Kitas dalykas, kokios jos bus vėliau. Visai gali būti, kad kainos kils. Tačiau kiek - kol kas sunku pasakyti. Bet tokio kainų šuolio, koks buvo pernai, kai supirkimo kainos kilo iki beveik 900 litų, šiemet tikrai nebus", - prognozavo A.Kildišis.

Anot jo, grūdus žemdirbiai gali parduoti jau dabar, nelaukdami kol derlius bus nuimtas - sudarant sutartis su "Agrochema". Tokiu būdu žemdirbiai gali užsitikrinti, kad derlius iš jų tikrai bus nupirktas. Ši įmonė net moka avansą už būsimus grūdus. Tuo tarpu parduodantiems be išankstinių sutarčių, žemdirbiams gali tekti luktelėti net iki pusės metų.

"Mes jau pradėjom supirkinėti ukrainietiškus rapsus. Mūsų ūkininkai juos kulti pradės tik po kokių poros savaičių. Tonos rapsų supirkimo kaina svyruos nuo 1400 iki 1500 litų", - minėjo UAB "Agrochema" komercijos direktorius. Jis neslėpė, kad gali susidaryti ir tokia situacija, jog Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, norintiems parduoti lietuviškus rapsus mūsų šalies žemdirbiams gali tekti ir kiek luktelėti, kol atsiras kur juos sandėliuoti.

Mat, A.Kildišio teigimu, Lietuvoje kol kas dar nėra pastatytų tokių grūdų saugyklų, į kurias būtų galima iš karto supilti visą iš karto supirktą grūdų derlių.

"Tikimės šiais metais daugiau grūdų eksportuoti - esam išsinuomoję visą "KLASCO" grūdų terminalą. Anksčiau ten dirbdavo keletas firmų, dabar mes vieni bandysim organizuoti eksportą", - tikino A.Kildišis.

Anot jo, tokią situaciją diktuoja situacija grūdų rinkoje. Mat neblogas grūdinių kultūrų derlius šiemet užderėjo ir kitose Europos šalyse, kur išauginami itin dideli grūdų kiekiai. Todėl Lietuvos žemdirbių išauginta produkcija su užsienine varžytis gali tik tuomet, kai baigiasi pigesnių grūdų resursai.

"Lietuvos grūdų augintojai nėra pajėgūs savo produkcija rungtis su kitų šalių grūdų augintojais, nes Lietuvoje išauginama sąlyginai nedideli kiekiai grūdų. Ir Europai jų nereikia. Galima parduoti tik kitų regionų šalims. Nemažai grūdų nuperka arabų šalys, bet jos iš pradžių taip pat renkasi pigesnę produkciją, o lietuviškus grūdus perka tik tuomet, kai išsenka pigesnių grūdų resursai. Todėl nėra jokių garantijų, kad ūkininkams pavyks grūdus parduoti tiesiai iš laukų. Didelė tikimybė, kad jie turės palaukti. O per tą laiką gali kisti ir supirkimo kainos - gali ir padidėti, gali ir likti tokios pat ar net sumažėti. Niekas kol kas negali garantuoti, kad supirkimo kainos išliks stabilios. Tad labiausiai laimės tie, kas turi kur sandėliuoti grūdus bei kas iš anksto bus sudarę grūdų pardavimo sutartis", - aiškino UAB "Agrochema" komercijos direktorius.

Jis neslėpė, jog tiek grūdų, kiek užauginama Lietuvoje, vietos rinkai nereikia. Be to, ir patys Lietuvos perdirbėjai yra linkę dairytis pigesnės žaliavos. Taip pat pastebima ir dar viena tendencija - Lietuvoje mažėja vartojimas, pirkėjai yra linkę pirkti kuo pigesnius gaminius.

Ne tik Lietuvoje

Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai prognozuoja, kad šiais metais grūdų augintojai į aruodus supils kiek daugiau nei pernai grūdų, ypač žiemkenčių. Tikimasi, kad šalyje vidutiniškai žieminiai kviečiai užderės po 4 tonas iš hektaro, rugiai - beveik po 2,5 tonos, o rapsai - 3,5 tonos. Kiek mažesnio derlingumo gali būti vasarojai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šiemet žemdirbiai pasėlių deklaravo 5 proc. daugiau nei pernai, tai Lietuvoje nei maistinių, nei pašarinių grūdų neturėtų pritrūkti.

Panaši situacija ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ypač Ukrainoje bei Rusijoje, kurios laikomos didžiausiomis grūdų augintojomis senajame žemyne. Rusija tikisi užauginti net iki 90 mln. tonų grūdų, o Ukraina - apie 30 mln. tonų. Manoma, kad į pasaulinę grūdų rinką apie 10 mln. tonų grūdų šiemet patieks ir javapjūtę jau pradėjęs Kazachstanas.

Siūlo neskubėti

"Lietuvos grūdų augintojai ir perdirbėjai yra priklausomi nuo to, kokia situacija susiklosto pasaulinėse grūdų rinkose, nes vietos rinkoje suvartojama nedaug. Todėl aukštų kainų už grūdus tikėtis neverta", - LŽ pripažino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Anot jo, jei Lietuvoje iš tikrųjų bus tokie derliai, kokių yra laukiama, tai kai kuriems žemdirbiams gali iškilti problemų dėl grūdų džiovinimo bei saugojimo. Mat kol kas dar ne visi grūdų augintojai turi tinkamas džiovyklas bei sandėlius.

"Čia kiekvienas ūkininkas turės apsispręsti ar sudarinėti išankstines sutartis kiek mažesnėmis kainomis, ar laukti ir truputį rizikuoti. Mes siūlome labai neskubėti. Jei nėra kitos išeities - parduoti tik dalį išaugintų grūdų. Kitus pasaugoti. Bet čia ir vėl yra papildomų problemų - tam reikia daugiau apyvartinių lėšų. Jų ūkininkams, kai taip sparčiai kyla kuro bei kitos kainos, trūksta. Todėl ir mūsų tas siūlymas ne visiems, ko gero, yra priimtinas", - kalbėjo A.Macijauskas.

Šiuo metu perdirbėjų siūlymus pasirašyti išankstines derliaus pardavimo sutartis jis linkęs laikyti savotiškomis žvalgytuvėmis - supirkėjų bandymais įsitikinti, kiek siūlo konkurentai.

"Manau, jog reali grūdų supirkimo kaina šiemet Lietuvoje turėtų prasidėti nuo 200 eurų (690 litų) už toną pirmos klasės maistinių kviečių. Tokia kaina turėtų būti tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje.

Esame itin priklausomi nuo pasaulinių kainų - Lietuvoje suvartojama mažiau nei pusė visų išaugintų grūdų, kita dalis - eksportuojama. Tad į kurią nors pusę keičiantis pasaulinėms kainoms, panašiai keisis kainos ir pas mus. Vis tik nemanyčiau, jog jų pokyčiai bus tokie, kaip pernai, kai rugpjūtį bei rugsėjį supirkimo kainos staiga kilo. To šiemet kažin ar sulauksime", - prognozavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"