TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Derybose su „Gazprom“ tikslai žinomi

2014 02 25 6:00
V.Jankauskas: „Per metus už dujas permokame daugiau kaip pusę milijardo litų.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Mokėdami už dujas pagal dabartinę formulę per metus permokame daugiau kaip pusę milijardo litų. Tad mūsų pramonė tampa nekonkurencinga, o gyventojams lieka mažiau pinigų kitoms reikmėms“, - taip skaičiavo Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas, paklaustas, ką Lietuva turėtų išsiderėti iš koncerno „Gazprom“ dėl dujų kainų ir naujos tiekimo sutarties.

Rusijos koncernas „Gazprom“ praėjusią savaitę pateikė pasiūlymus deryboms dėl dujų kainų ir kitų gamtinių dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Informacija laikoma konfidencialia, su pasiūlymais šiuo metu susipažįsta derybų grupės ekspertai, o išvadas premjerui Algirdui Butkevičiui jie turėtų pateikti šią savaitę. Premjeras praėjusią savaitę kalbėjo, kad su Rusijos koncernu bus deramasi penkiais svarbiausiais klausimais - ne tik dėl kainos, bet ir dėl dujų tranzito į Karaliaučių, trečiojo ES energetikos paketo, dėl „Gazprom“ turimų „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijų bei kitų klausimų.

Neoficialiais duomenimis, „Gazprom“ Lietuvai siūlo 20 proc. mažesnę dujų kainą. Neva kalbėta ir apie didesnę nei 40 proc. nuolaidą.

Ko Lietuva galėtų ir turėtų pasiekti derybose su "Gazprom", o dėl ko neturėtų nusileisti?

Siūlo skubinti derybas

Pirmiausia V.Jankauskas nurodo, kad derybas su „Gazprom“ reikėtų baigti kuo greičiau, o 20 proc. kainos nuolaida jam atrodanti visiškai reali, turint omeny, kad jau nuo 2011 metų Lietuva moka už dujas brangiau nei kaimynai latviai. „Tokio dydžio nuolaidą tikrai turėtume gauti. Negalime gi mes amžinai mokėti brangiau už latvius ar lenkus. Tik gaila, kad susitarimas vis nepasiekiamas“, - kalbėjo jis.

Mat kiekvienas mėnuo, kai už dujas mokame sena kaina, Lietuvai padaro milijoninių nuostolių. „Ką reiškia, kad kas mėnesį mokame 20 proc. brangiau už latvius? Tai apie 70 dolerių už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų dujų. Per metus Lietuva suvartoja apie 3 mlrd. kub. m dujų, vadinasi per metus sumokame 210 mln. dolerių, arba pusę milijardo litų daugiau nei latviai. Vien tai turėtų būti didelis stimulas susitarti“, - kalbėjo ekonomistas.

Teismas ar taikos sutartis

Neoficialiais duomenimis, „Gazprom“ gali siūlyti Lietuvai atsiimti ieškinį iš Stokholmo arbitražo mainais už geresnę dujų kainą. Tokiu atveju abi šalys atsiimtų savo ieškinius tarptautiniuose arbitražo teismuose ir pasirašytų taikos sutartį.

„Europos verslo panašūs ginčai paprastai baigiami taikos sutartimis. Nelabai gerai nueiti iki teismo su savo vieninteliu ir pagrindiniu dujų tiekėju. Todėl taikos sutartis neatrodo nepriimtinas blogis. Aišku, dabar laukiama balandžio ar gegužės, kai Europos Komisija baigs antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo. Bet nemanau, kad Lietuvoje kas nors tiki, jog iš to tyrimo gausime daug dividendų. Jau ką permokėjome, tą permokėjome, ir kuo greičiau susitarsime, tuo greičiau tą permoką sumažinsime“, - aiškino V.Jankauskas.

Teisininkai skaičiuoja, kad dėl dabartinių kainų Lietuvos patirta žala gali siekti 4-5 mlrd. litų. 2012 metais Vyriausybė inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže.

Ekonomistas įsitikinęs, kad „Gazprom“ taikos sutarties tikrai norėtų. Tačiau tokiu atveju, V.Jankausko nuomone, "nereikėtų įsikibus laikytis sumos ir nė per žingsnį nesitraukti“.

Neoficialiais duomenimis, „Gazprom“ kelia ir dujų tranzito į Karaliaučių klausimą ir siekia, kad Lietuva pasirašytų tarpvyriausybinį susitarimą, o mūsų derybininkai esą siūlo komercinę dviejų įmonių sutartį. V.Jankauskas nemato problemų, kodėl nebūtų galima tokios tarpvyriausybinės sutarties pasirašyti. „Šiuo atveju net nematau, kur čia mes nuolaidžiautume, jeigu tokį susitarimą pasirašytume. Lietuva tranzitą dabar garantuoja ir toliau garantuos“, - kalbėjo energetikas.

Sudėtingiausias - akcijų klausimas

V.Jankauskui esminis derybų objektas atrodo Lietuvos ir „Gazprom“ interesų sankirta įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą bei sprendžiant „Lietuvos dujų“ ir nuo šios įmonės atskirtos įmonės „Amber Grid“ akcijų likimą. „Gazprom“ šiuo metu priklauso po 37,1 proc. abiejų šių bendrovių akcijų.

„Būtų galima pasiūlyti akcijų mainus – koncerno „Gazprom“ turimas „Amber Grid“akcijas iškeisti į jo „Lietuvos dujų“ akcijas. Tai mums nieko nekainuotų“, - sakė V.Jankauskas.

Kitas Lietuvai finansiškai neskausmingas būdas, V.Jankausko požiūriu, galėtų būti, jeigu „Gazprom“ liktų ir „Lietuvos dujų“ akcijos, ir „Abmer Grid“, tačiau rusų koncernui teisiškai būtų sudaryta galimybė dalyvauti tik vienos iš šių įmonių valdyme. „Juk trečiojo paketo esmė, kad vienas savininkas negalėtų priimti sprendimų perdavimo, skirstymo ir prekybos įmonėse. Nežinau, ar teisiškai tai įmanoma, bet toks variantas svarstytinas“, - kalbėjo jis.

Lietuvos valstybei išpirkti „Gazprom“ priklausančias „Amber Grid“ akcijas, V.Jankausko nuomone, būtų labai brangu. „Sunku spekuliuoti, kokia būtų kaina, bet vien „Amber Grid“ turtas vertinamas 2 mlrd. litų, tai akcijų vertė sudarytų ne mažiau kaip 800 mln. litų. Tačiau akcijų vertė nebūtinai lygi įmonės turto vertei - gali būti ir didesnė“, - aiškino jis.

Ilgalaikė ir trumpalaikė sutartis

„Gazprom“ siekia pasirašyti ilgalaikę – ne trumpesnę kaip 10 metų dujų tiekimo sutartį su Lietuva. Ar tai Lietuvai būtų naudinga? Juolab kad šių metų gruodžio 3 dieną turėtų jau pradėti veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.

V.Jankauskas mano, kad ilgalaikės sutarties Lietuvai bijoti nėra ko. „Man atrodo, kad vartotojai taip pat suinteresuoti ilgalaike sutartimi. Ar norime garantuoti, kad, pavyzdžiui, 2017 metų žiemą, spustelėjus 30 laipsnių šalčio, turėtume dujų? Kai negalės nei laivai jų atvežti, šąlant visai Europai, nei vamzdynais negausime, nes daug dujų reikės Baltarusijai. Mano supratimu, tam tikram dujų kiekiui pirkti reikia pasirašyti ilgalaikę 5-10 metų metų sutartį. Taip pat reikia ilgalaikės sutarties ir dujoms, kurios atplauks laivu, kad turėtume garantijas“, - svarstė V.Jankauskas.

Europos šalys, pasak jo, jau nesudaro sutarčių 25-30 metų, bet 5-10 metų terminas yra įprastas. „Lenkai, kurie irgi tik šiais metais pastatys savo SGD terminalą, ilgalaikę sutartį dėl 1-1,5 mlrd. kub. m dujų per metus su Kataru pasirašė prieš dvejus metus“, - pažymėjo V.Jankauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"