TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Derybų vežimas įklimpo

2006 10 25 0:00
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas sako, kad valstybė pajėgi verslininkams suma�inti okesčių naštą.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir valdžios pareigūnams niekaip nepavyksta susitarti dėl minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio

Nuo kitų metų pradžios minimali alga turėtų siekti 700 litų, o neapmokestinamosios pajamos būti pakeltos iki 320 litų, šis dydis nuo kitų metų spalio turėtų būti padidintas dar 80 litų. Dėl to vakar Trišalėje taryboje susitarė Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Tačiau pagal Finansų ministerijos scenarijų neapmokestinamosios pajamos iki 320 litų turėtų padidėti nuo kitų metų pradžios, o minimali alga iki 700 litų - nuo kitų metų spalio. Taip būtų artėjama prie užsibrėžto šios Vyriausybės tikslo - 800 litų minimalios algos, kartu neapmokestinamąsias pajamas didinant iki 400 litų.

"Prašau pritarti realistiniam bei nuosekliam siūlymui ir negriauti biudžeto projekto", - vakar darbdavių ir darbuotojų atstovų prašė finansų viceministras Rimantas Šadžius.

Finansų viceministrą kiek sutrikdė tai, jog darbdaviai, ilgą laiką spyriojęsi kelti minimalią algą nuo kitų metų sausio, staiga apsisprendė norintys ją didinti jau nuo metų pradžios.

"Tai juk paradoksas - darbdaviai sutinka mokėti, o Vyriausybė jiems neleidžia. Ar Vyriausybė nenori susirinkti daugiau mokesčių?" - konstatavo profsąjungas atstovaujanti Gražina Gruzdienė.

Minimalios algos dydžio klausimą Finansų ministerijos atstovai pažadėjo svarstyti, tačiau darbdavių pasiūlytas neapmokestinamųjų pajamų dydis ministerijos akivaizdžiai netenkina.

"Mums nereikėtų pamiršti, kad pajamų mokesčio tarifas buvo sumažintas, ir Vyriausybė ketina tai daryti dar kartą. Todėl turime rūpintis, kad nebūtų išbalansuotas valstybės biudžetas", - kalbėjo Šadžius.

Jis aiškino, jog neapmokestinamųjų pajamų didinimas ir pajamų mokesčio mažinimas yra skirtingo pobūdžio priemonės, mažinančios pajamų mokesčio naštą. Taikant jas kartu biudžetui daromas dvigubas efektas - tai ryškus pajamų mažėjimas. Pasak Šadžiaus, vien neapmokestinamųjų pajamų didinimas 30 litų valstybei kainuos 114 mln. litų. "Teorinių kliūčių taikyti abu metodus lyg ir nėra. Tačiau reikia rimtai pasižiūrėti, koks būtų optimalus derinys", - svarstė finansų viceministras.

Darbdaviams atstovaujantis Mykolas Aleliūnas teigė, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimais, neapmokestinamąjį minimumą galima didinti iki 400 litų.

"Mes ne iš piršto tokius skaičius išlaužėme. Yra finansinės galimybės tai padaryti, o žmonės iš šito pajustų realų užmokesčio padidėjimą. Be to, būtina didinti minimalius atlyginimus, nes juos galima dabar vadinti tik pašalpomis", - sakė Aleliūnas.

Finansų ministerija socialinių partnerių pasiūlymus turėtų įvertinti iki kito Trišalės tarybos posėdžio, vyksiančio gruodį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"