TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dešimtadalį mėsos eksporto sudarė ritualinė skerdiena

2016 01 03 13:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo 2015 metų sausio Lietuvoje įteisinus gyvūnų ritualinį skerdimą, per metus Lietuvoje tokiu būdu paskersta ir eksportuota 420 tonų jautienos – dešimtadalis viso jos eksporto. Tačiau su kai kuriomis šalimis vis dar nepavyksta suderinti religinių sertifikatų.

Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog ritualiniu būdu paskersta jautiena eksportuota į Libaną, Egiptą bei kai kurias Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Pagal ritualinį skerdimą paskersta 420 tonų jautienos – 100 tonų eksportuota į Libaną, 50 tonų – į Egiptą, o likusi dalis – į ES šalis ir parduota religinėms bendruomenėms. Dėl galimybės eksportuoti į musulmoniškas rinkas atidarytos yra kai kurios šalys, Iranas yra arti proceso užbaigimo, su Maroku derinome, tačiau mūsų verslininkai nelabai domisi ta rinka, galbūt dėl netinkamų kainų, taip pat suderinta su Bosnija ir Hercogovina, Kosovu, Albanija“, – BNS sakė V.Paulauskas.

Jo teigimu, pagal ritualinį skerdimą paskersta jautiena sudaro per 10 proc. viso šios mėsos eksporto.

„Iš viso jautienos per visus metus eksportuota 3770 tonų, daugiausiai į trečiąsias šalis, tad pagal ritualinį skerdimą paskersta jautiena sudaro virš 10 proc. Tikimės kad šis skaičius augs, kad bus pabaigti derybų procesai su Iranu, Tunisu, Alžyru, kur atrodo tikrai neblogos rinkos, tačiau tam reikia laiko. 420 tonų per pirmus metus yra neblogas skaičius, ledai pralaužti“, – sakė V.Paulauskas.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius sakė, jog kalbant apie košerinės produkcijos eksportą, perspektyviu laikomas Arabijos pusiasalis.

„Arabijos pusiasalį laikome labai perspektyviu regionu, apie eksportą kalbame, tačiau ten neturime ambasadų, tik konsulus, kurie nėra įpareigoti. Mums reikia šiose šalyse ambasadų dėl aiškios situacijos, dabar vyksta susirašinėjimai, bet sudėtingai, viskas užtrunka, juk ten yra specifika, kultūriniai, religiniai skirtumai, reikia daug įdirbio“, – BNS sakė E.Mackevičius.

Jo teigimu, gaunant potencialių mėsos eksporto šalių institucijų leidimus, susiduriama su įvairiomis kliūtimis.

„Ritualinis skerdimas mums didžiausia problema, turime suderinti sertifikatus, religinius tame tarpe, juos kiekvienoj valstybėj tvarko skirtingos institucijos, mes ta linkme einame, bet tai yra Veterinarijos tarnybos kompetencijos klausimas ir ji atlieka pagrindinius reikalus. Eksportu į Arabijos pusiasalį, pavyzdžiui, Omaną, susidomėtų visi didieji šalies mėsos perdirbėjai“, – BNS teigė E.Mackevičius.

Tačiau V.Paulauskas teigė, jog religinių sertifikatų gavimas yra ne Veterinarijos tarnybos užduotis.

„Religinių sertifikatų gavimas yra ne valstybinės tarnybos užduotis, mes deriname tik veterinarinius sertifikatus, o religiniai aspektai sprendžiami įmonių lygmeniu, dabar deramės su Iranu ir kaskart jie siunčia religinį atstovą, o šiaip įmonės pačios turi būti sertifikavusios“, – BNS sakė V.Paulauskas.

Alytaus mėsos perdirbimo įmonės „Riamona“ direktoriaus Petro Riaubos teigimu, įmonė eksportuoja košerinę mėsą kol kas tik į ES šalis.

„Šiuo metu vyksta eksportas košerinės mėsos, bet tik ne į Izraelį, kol kas tik į ES šalis, kitais metais galvojame eksportuoti košerinį produktą ir į kitas valstybes“, – BNS sakė P.Riauba.

Pernai spalį priimto Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kurios nuo 2015-ųjų sausio įteisino ritualinį gyvulių skerdimą pagal musulmonų ir judėjų papročius. Įstatymo pataisa įteisino ritualinį gyvulių skerdimą, prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų.

Įstatymo rėmėjai tuomet teigė, kad Lietuvos eksportuotojams tai galėtų atverti arabų šalių ir Izraelio rinkas, o prezidentės atstovai nurodė, kad ritualinio gyvulių skerdimo įteisinimas leis išplėsti Lietuvos mėsos produktų eksporto geografiją, rasti naujų rinkų ir taip padėti ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"