TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dešimtmetis tarp potvynių ir atoslūgių

2009 06 01 0:00
B.Lubys: "Analizuojame įvairius projektus, kurie padėtų KLASCO pakilti iš šių metų ekonominių žemumų."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš dešimtmetį vykęs akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) privatizavimas visuomenėje įžiebė politinę diskusiją, ar nacionalinis kapitalas pajėgus valdyti jūros pramonę. Pastarojo laikotarpio energinga koncerno "Achemos grupė" veikla kelia patriotinį palengvėjimą, kad uosto branduolį pavyko išlaikyti lietuvių rankose.

"Nors sunkumų yra pakankamai, mūsų pirkinys pateisino lūkesčius. Per 10 metų atliktas darbas, vertinant apibendrintai, yra teigiamas. Iš pradžių, kai tik atėjom į KLASCO, mums daug kas atrodė sunkiai sutvarkoma. Gyvenimas patvirtino, kad tie, kurie nori, gali pasiekti pozityvių rezultatų: ir finansinių, ir korporatyvinio augimo. Mums pavyko integruoti į Klaipėdos uostą "Achemos" krovinius, kurie anksčiau buvo kraunami kitose vietose", - sudėtingą ir įdomų verslo laikotarpį, pažymėtą įmonės restruktūrizacija, profsąjungų piketais ir naujų terminalų statybomis, trumpai apibūdino koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys.

Kaip ir 1999 metų birželio pradžioje, kai garsus šalies pramonininkas perėmė uosto kompanijos valdymą, pokalbis apie privataus kapitalo įtaką valstybės ekonomikai prasidėjo nuo nostalgijos rusiškiems kroviniams ir baigėsi naujų jūrinių idėjų vizijomis. Nors išoriškai anuometinio ir dabartinio, modernizuoto, uosto vaizdai skiriasi kaip diena nuo nakties, verslo filosofijos požiūriu situacija panaši. Kaip ir tada, po didelės metalų krovos sėkmės ir rekordinių pelnų, uostą vėl kamuoja ekonominė depresija.

Strateginės investicijos

"Aš - ne uostininkas, man reikėjo kelti kvalifikaciją, todėl pirmaisiais metais aplankiau bene dešimtį uostų. Tuo metu, kai net keliskart sumažėjo metalų krova, mes jau buvome priėmę strateginį sprendimą atsitraukti nuo generalinių krovinių, jų neatsisakant, ir pereiti prie organizuotų, tokių kaip skystos ir birios kalio chlorido trąšos, grūdai. Tai buvo teisingas žingsnis. Jų kiekiai šiuo metu viršija generalinių krovinių mastą, nes nors ir kaip būtų gaila, pastarųjų Klaipėdoje vis mažėja, o finansiniai srautai iš krovinių nomenklatūros kinta. Mums pavyko kompensuoti metalą kroviniais, kurių savikaina žemesnė, nors tai pareikalavo didelių investicijų. Skaičiuojant kartu tai, kas įdėta į kapitalą, ir valstybei sumokėtus už KLASCO 208 mln. litų (200 mln. litų akcijų kaina plius delspinigiai, kuriuos Vyriausybė nutarimu leido sumokėti per keletą metų), bendra investicija viršijo pusę milijardo litų", - pasakojo B. Lubys.

Visos investicijos, koncerno "Achemos grupė" prezidento teigimu, pasitvirtino. Tačiau iš gausybės programoje numatytų punktų, kuriuos išsamiai aprašydavo vietos spauda, ne viską pavyko įdiegti per pirmąjį ar antrąjį penkmečius. Pavyzdžiui, maistinių skysčių (vyno ar aliejaus) perpylimo ir fasavimo kryptį vis užgoždavo koks nors greitesnės finansinės grąžos ar mažiau pastangų reikalaujantis projektas. Tačiau ir tos idėjos, kurios kilo prieš dešimtį metų, neužmirštos ir nepadėtos į archyvų lentynas.

"Krovinių kaita labai greita. Lankydamasis Kanadoje trąšų terminale tikėjausi pamatyti ką nors fundamentalaus. Bet išvydau betoniniais aptvarais apstatytą bituminėmis čerpėmis dengtą stoginę transporteriui, kuriuo birios trąšos tekėjo iš laivo ant krantinės, o buldozeris stumdė ir kaušu pylė į mašiną. Į mano nuostabą savininkas atsakė: "O kas gali garantuoti, kad mes trąšas krausime po dvejų metų?" Tai man buvo gera pamoka", - prisiminė B.Lubys.

Statybos su pertraukomis

Kai dar tik kūrėsi koncernas "Achemos grupė", kurio branduolį sudarė Jonavos trąšų gamykla su antrinėmis įmonėmis ir tik ką privatizuota KLASCO, jūros verslo plėtros planų, B.Lubio teigimu, akcininkai nekūrė. Jie atsirado tuomet, kai Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos savininkai pardavė dalį bendrovės Krovinių terminalo akcijų, ir visą 100 proc. akcijų pradėjo valdyti KLASCO.

"Mūsų pastatytas naftos ir chemijos produktų terminalas, kainavęs 136 mln. litų, - tarsi gražus perliukas. Nors kreditas dar nėra išmokėtas, jo uždirbamos pajamos naudojamos paskolai dengti. Norisi pasidžiaugti, kad "Parex" bankas nepabijojo šio kredito rizikos. Tiesa, iš pradžių jos tarsi ir nebuvo, kadangi kreditą statybai ėmė KLASCO, įkeisdamas savo akcijas. Buvom sutarę, kad kai terminalą priims valstybinė statybos komisija, tuomet jis taps paskolos užstatu", - laiku baigtomis statybomis didžiavosi koncerno prezidentas, neseniai patyręs, kad šiuo metu gauti Lietuvoje tokio dydžio kreditą beveik neįmanoma.

Dar giliau į uosto vandenis B.Lubys įbrido, kai tapęs Krovinių terminalo savininku beveik tuo pat metu kartu su UAB "Eika" koncernas lygiomis dalimis privatizavo bendrovę "Klaipėdos laivų remontas". Tačiau čia, ko gero, vyravo ne tiek grynai finansiniai tikslai, kiek nuo jaunystės abu partnerius apėmusi trauka buriavimui. Pertvarkydama teritoriją miesto istorinėje dalyje, prie pilies liekanų, "Eika" siekė įgyvendinti nekilnojamojo turto statybos projektus, "Achemos grupė" - senųjų Hanzos miestų pavyzdžiu atgaivinti ir išplėsti pramoginį jachtų uostą.

"Projektas "Jūros vartai", žinoma, geras, bet buvo neišspręsta daug kultūros paveldo klausimų. O kai toks ekonominis sunkmetis, statybų krizė, jo įgyvendinimo grafikas bus ilgesnis. Tačiau pirmieji objektai - Jachtklubas, Ryžių malūnas, Keltininko namas - užbaigti ir antri metai veikia", - priminė verslininkas.

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti žadėtą atidaryti keleivių ir ro-ro krovinių terminalą valstybė tik šiemet įkėlė į infrastruktūros statybų vėžes. Iki tol ilgokai tęsėsi popieriniai darbai. Todėl tinkamo laiko laukia ir lygiagrečiai turinčios plaukti privačios investicijos.

"Terminalą valdančią įmonę įsigijome kartu su "Bega". Pastarajai bendrovei priklauso 40 proc., mums - 60 proc. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo akcijų. Tačiau dėl sunkmečio ir kitų priežasčių dar neišspręstas milijonas statybos reikalų. Vokiečių parengtas jūrinės dalies projektas išbrokuotas, rengiamas iš naujo. Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė vis dar sprendžia 5-6 metų senumo klausimus. Valdininkai per daug gerai gyveno. Bet viskas pamažu juda", - optimistiškai nusiteikęs B.Lubys.

Pakėlė darbo našumą

"Žinoma, pardavę konteinerių terminalą sulaukėme kritikos. Nors konteinerių kiekis didėjo, mes matėme, kad Klaipėdoje net dviejų terminalų per daug, o buvo projektuojamas trečias, ketvirtas taip pat kabėjo ant nosies. Nė vieno kritiko nepeikdamas stebiu, kad konkurentams nepavyksta susitarti, todėl konteinerių srautas senka labiausiai. Mes sumažinome konkurenciją. Be to, uosto pietinė dalis tinkama priimti tik fiderinius laivus, todėl jos galimybės neatitinka gretimų uostų konkurencijos sąlygų", - nurodė B.Lubys.

Grįždamas prie kalbos apie KLASCO dešimties metų privatizavimo sukaktį koncerno "Achemos grupė" prezidentas priminė, kad ši miesto ekonomikai svarbi bendrovė - ne labdaros, o pelno siekianti įmonė.

"Dėl veiklos reorganizacijos darbo našumas pakilo 6 kartus. Mes perpus sumažinome žmonių, o krovą padidinome nuo 8 mln. tonų laikotarpio pradžioje ir vėliau sekusio gilaus nuosmukio - iki 9,6 mln. tonų pernai. Tie nauji milijonai tonų - investicijų rezultatas. Žmonių taip pat dar galima mažinti, nes jų turi būti tiek, kiek reikia procesui. Kompanija, kuri nesugeba to suprasti, sminga žemyn. Dabar tokių įmonių, kurios nepajėgia suvaldyti savo išlaidų, matome labai daug. Tačiau mes pripažįstame kolektyvines sutartis ir palaikome profsąjungų, kurių KLASCO įsteigta net trys, veiklą. Taip pat išlaikome sporto klubą, poilsio bazę Plateliuose. Tapo įprasta, kad KLASCO moka 13 ir 14 atlyginimus - tai priedai prie atostogų ir už metų rezultatus. Net žinodami, kad uostą apims krizė, pernai išmokėjome kalėdines premijas. Nors taip smarkiai kritus krovinių kiekiui uoste atlyginimų mažėjimo nepavyks išvengti. Pinigai turi būti uždirbami, niekas iš pašalės nieko neduos - toks mūsų požiūris į socialinį bendravimą, nepaisant kolektyvinės sutarties nuostatų. Statistika rodo, kad koncerno "Achemos grupė" įmonių darbininkų atlyginimai yra aukštesni už Lietuvos pramonės atlyginimų vidurkį.

Ieško naujų krovinių

Prieš porą metų KLASCO parengė ir su savivaldybe baigia derinti naujus planus, kurie išskaidyti į dvi dalis: Smeltės pusiasalio naujų terminalų kryptį ir šiaurinės dalies sandėlių ūkį. Tiesa, pasirašytą ketinimų protokolą statyti maisto produktų terminalą partneriai jau stabdo. Dėl to kompanija neatsisako ankstesnių planų, ieško kitų partnerių, turinčių krovinį.

"Krovinių kiekis Klaipėdos uoste šiemet dar mažės. Išimtis - bendrovė Krovinių terminalas, kurios krova I ketvirtį buvo 17 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai, bet tai tik maloni detalė. Todėl analizuojame įvairius projektus. Nors politikams galbūt ir nepatiks, bet mes su olandų kompanija pasirašėme ketinimų protokolą krauti 1-1,5 mln. tonų granito, kuriuo bus uždengtas dujotiekio "Nord Stream" vamzdis jūros dugne", - intriguojančią naujieną pranešė KLASCO bendraturtis.

Šį rusų dujų monopolininkės kompanijos "Gazprom" ir Vakarų Europos įmonių projektą numatoma vykdyti 2011-2012 metais. KLASCO iki tol turės parengti krovos aikštelę, mechanizmus. Granitas iš Skandinavijos laivais būtų atplukdomas į Klaipėdą, iškraunamas, o paskui vėl plukdomas ir skandinamas jūroje.

"Nedrįsčiau sakyti, kad mes pasiūlėme kokias nors ypatingas sąlygas. Konkurentų apstu ir Klaipėdos uoste. Mus pasirinko. Galbūt kad žinojome, į kurias duris reikia pasibelsti Briuselyje arba Amsterdame", - paklaustas apie tokius verslo ryšius sakė KLASCO valdybos pirmininkas.

Jo manymu, pakilti KLASCO iš šių metų ekonominių žemumų padėtų ir maisto produktams laikyti tinkamas sandėlis Vitės kvartalo dalyje. "Dabar tokia maisto bazė yra Talinas, o ar mes klientams sugebėsime įrodyti, kad esame ne prastesni? - tarsi pats savęs klausė B.Lubys, ironizuodamas, kad net esant tokiai ekonominei situacijai uostamiesčio architektams labiausiai rūpi būsimo sandėlio spalva. - Mes sutinkame su visomis sąlygomis, netgi pasiryžę nudažyti jo vieną galą baltai, kad patys architektai galėtų nupaišyti, ką tik nori."

Šiuo metu, kai net keturi kompanijos vadovai gydosi neseniai avarijoje patirtas žaizdas, KLASCO bendraturtis ir vykdomasis kompanijos direktorius, kaip ir prieš 10 metų, vėl pasinėręs į praktinį valdymo darbą. Prieš kurį laiką žadėjęs atsitraukti nuo gamybinės rutinos ir kuo mažiau gilintis į kasdienius uosto reikalus, dabar jis aplinkybių priverstas kuo daugiau savo laiko skirti didžiausiai uosto įmonei, paskatinusiai koncerną "Achemos grupė" plačiau įsitvirtinti Klaipėdos uoste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"