TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dėvėti drabužiai jau tampa per brangūs

Dėvėtų drabužių pardavėjai miestuose nebeišsitenka ir plečiasi į mažesnius miestelius. Prekės iš antrų rankų Lietuvoje populiarios - kai kurie didmenininkai savo apyvartą pernai padvigubino, o dabar nespėja tenkinti klientų poreikio, bet pastebi, kad kylančios kainos atstumia pirkėjus.

Dėvėti drabužiai pernai brango 20-30 proc., tad jie tampa per brangūs ir lietuviai jų gali įpirkti vis mažiau, tačiau tikėdamiesi sutaupyti dėvėtos aprangos parduotuvių jie neaplenkia. Šios didmeninės prekybos verslininkai neturi ramybės ir žiemą - klaidžioja užpustytais keliais užsienyje ieškodami, kaip patenkinti mažmenininkų poreikį.

Aprūpina ir sostinę, ir kaimynes šalis

Utenoje veikiančios dėvėtų drabužių didmenininkės UAB "Eurobilis" komercijos direktorius Egidijus Žilinskas LŽ sakė, kad šiuo metu važiuoja užpustytais Suomijos keliais ieškodamas dėvėtų apdarų pardavėjų.

"Šių prekių poreikis yra didesnis, negu mes galime patenkinti. Dabar, žiemą, dėvėtų drabužių surinkimas Skandinavijoje yra sumažėjęs. Pernai pardavėme 129 proc. daugiau prekių. Nemažai pirkėjų "Eurobilis" turi Vilniuje", - pasakojo jis. Įmonė reeksportuoja dalį įvežamų prekių į Latviją, Estiją, Lenkiją, Baltarusiją, Bulgariją, Vengriją ir Čekiją.

Verslininkas sakė, kad nors ir Skandinavijoje žmonės ir taupo pirkdami drabužius, tačiau jie juos dažnai atnaujina, keičia. Jis atvirauja, kad kokybiškiausių ir madingiausių dėvėtų drabužių surenkama Škotijoje, tačiau jie yra ir vieni brangiausių.

Verslininko nuomone, dėvėtų drabužių didmeninė prekyba Vilniuje yra silpniau išplėtota negu rajonų centruose. "Niekas nenori kurtis ten, kur jau esama rimtų konkurentų. Antai Panevėžyje yra labai didelis devėtų prekių turgus, neblogų didmenos centrų yra Plungėje, Mažeikiuose, Marijampolėje", - vardijo jis.

Vilniuje veikiančios kitos didmenininkės UAB "Sentauras", kuri turi kelias savo mažmenines parduotuves, atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje devėtų drabužių poreikis nemažėja net jiems brangstant. Apie 200 tonų šių apdarų per mėnesį iš kitų Europos šalių importuojanti ir išrūšiuojanti bendrovė pernai jų pardavė šiek tiek daugiau negu užpernai, nors didmeninės kainos ir augo. Tik 30 proc. importuojamų prekių įmonė parduoda Lietuvoje, likusią dalį reeksportuoja.

"Turime daug tiekėjų, kai kurie jų dėvėtų drabužių kainas pakėlė 20-30 proc. - dar nebuvo nė vieno, kuris būtų juos siūlęs pigiau nei anksčiau. Dėvėtos aprangos kainos priklauso nuo kilmės šalies. Lietuvoje pirkėjų gerai vertinami iš Anglijos, Škotijos atvežti apdarai", - teigė ji.

Gera prekybos vieta - kaip loterija

Dvidešimt metų dėvėtų drabužių versle besisukantis Albertas Palskis, įkūręs 18 parduotuvių "Pasaulio drabužiai" tinklą Lietuvoje, LŽ pasakojo, kad iš pradžių šiame versle sekėsi visiems, o dabar jau yra didžiulė konkurencija ir išlieka tik tie, kurie sugeba įtikti klientams ir viską sukontroliuoti: gauti kokybiškų drabužių, išsinuomoti patalpas už nedidelę kainą, nustatyti geras prekių kainas, pasamdyti sąžiningus pardavėjus ir t.t.

Jis teigia lig šiol negalintis iš anksto nuspėti, kokia bus naujai atidaromos parduotuvės sėkmė. "Atidarydamas parduotuves miegamajame rajone kelis kartus nudegiau. Maniau, kad Vilniaus Lazdynai tikrai geras rajonas, bet nesulaukiau pirkėjų. Pamėginau prekiauti centre - visai neblogai einasi. Prekybos vieta - tarsi loterija, kurios neišbandęs rezultato nesužinosi", - sakė jis.

A.Palskis teigia pastebėjęs, kad dėvėtus drabužius perka ne pensininkai ir ne tie, kurie neišgali jų nusipirkti. "Senukai jiems išleidžia 1-2 litus, o daugiausia pinigų pas mus palieka 20-50 metų pirkėjai. Anot jo, dėvėti drabužiai nuolat po truputį brangsta, buvo laikas, kai jie kainavo 4 litus už kilogramą, o dabar - 7 litus už kilogramą be PVM.

"Pernai jie brango 40 centų už kilogramą - atrodo, juokas, bet kai veži pilnus vilkikus, tai juntama", - sakė jis.

Šio verslo senbuvis teigė, kad išsirinkti gerų dėvėtų drabužių tiekimo kanalus irgi yra didelis darbas. "Yra tokių, kurie pasiūlo prekių iš užsienio parduotuvių, o kai kurie - iš Lietuvos. Ir pats mėgini važiuoti žiūrėti. Visą laiką apie tai mąstai ir per tiek verslo metų išsirenki tiekėjus", - pasakojo jis.

Verslininko skaičiavimu, per mėnesį reikėtų parduoti drabužių už 15 tūkst. litų, kad galėtum išgyventi. "Tai priklauso nuo parduotuvės dydžio, nuomos mokesčio, darbuotojų skaičiaus. Man patinka didesnės parduotuvės, mažiau nei 100 kv. m ploto aš nenuomoju. Turiu ir 800 kv. m ploto parduotuvę", - dėstė jis.

A.Palskis teigia, kad netrukus atidarys naują parduotuvę Pabradėje, tačiau apie tolimesnę plėtrą žiemą, kai pirkėjams drabužiai nėra tokie įdomūs kaip pavasarį, kol kas nemąsto. "Nedegu dideliu entuziazmu. Nors krizė į mūsų parduotuves ir pritraukė daugiau pirkėjų, pavyzdžiui, jaunimo, vyrų, tačiau jie tam skiria mažiau pinigų negu anksčiau. Tada drabužių kainos buvo daugmaž vienodos - prekės kainavo po 5-20 litų, o dabar yra didelės kainų žirklės - nuo 1 lito ir 200 litų", - kalbėjo jis.

Drąsiai planuoja plėtrą

Dvejus metus veikiančio parduotuvių tinklo "Darmada" direktorės pavaduotoja Reda LŽ pasakojo, kad pasirinkta strategija iš kitų išsiskirti dideliu prekybos plotu ir tvarkingu parduodamų drabužių pateikimu pasitvirtino. "Per 1,5 mėnesio atidarėme dvi naujas parduotuves Vilniuje. Planuojame plėstis į Kėdainius, Klaipėdą, Šiaulius. Iš viso turime 7 parduotuves", - pasakojo ji. Prekybininkė tvirtina, kad sėkmė priklauso nuo siūlomų prekių asortimento, jų kainų, žmonių kontingento, prekybos vietos. "Žiūrint, ko sieki - ar nori atidaryti vadinamąjį skuduryną, ar normalią tvarkingą parduotuvę. Pas mus turi būti tvarkinga, gražu, erdvu ir patogu - viskas labai aiškiai sugrupuota ir pateikta su iškabomis, pagal kurias klientai mato, kur apranga vyrams, kur vaikams. Be to, jie už prekes gali atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Norime pasivyti "Humaną", o gal ir ją pralenkti", - neslėpė Reda. Ji skaičiuoja, kad norint atidaryti tokio lygio 90 kv. m parduotuvę reikėtų investuoti maždaug 30-40 tūkst. litų.

Sekasi ne visiems

Tuo metu UAB "Drabužiai jums" savininkė Inesa Burmistrova LŽ sakė, kad dabar išparduoda visas prekes už 5 litus ir trejus metus veikusią devėtų drabužių parduotuvę po poros dienų iškels į kitą vietą. Priežastis paprasta - Vilniaus Žvėryno rajone apie 100 kv. m ploto parduotuvės nuoma per tiek laiko neatsipirko.

"Už nuomą per mėnesį mokame 4 tūkst. litų, o praėjusią vasarą mėnesio apyvarta buvo apie 3 tūkst. litų. Kitais mėnesiais ji būna dvigubai didesnė, tačiau radome perpus pigesnes ir erdvesnes patalpas Fabijoniškių rajone. Manėme, kad pakeliui į bažnyčią atidaryta parduotuvė pritrauks didelį iš jos einančių pagyvenusių moterų srautą, tačiau atsidarę vieną sekmadienį pamatėme, kad pas mus užsuka vos viena kita moteriškė. Nugirdau jas šnekant, kad dėvėtų drabužių geriau nepirkti, nes jie neva būna nurengti nuo mirusiųjų žmonių", - juokėsi verslininkė.

Apie verslo pardavimą jau mąsto ir kita dėvėtų drabužių parduotuvės, atidarytos rugsėjo mėnesį Vilniaus miegamajame rajone, savininkė Ieva. "Pelno nėra. Vakar pardavėja pardavė drabužių už 60 litų, užvakar - už 9 litus, dar prieš dieną - už 140 litų. Norint atsverti mėnesio sąnaudas, t. y. nuomos kainą ir pardavėjos atlyginimą, per dieną reikia parduoti prekių ne mažiau kaip už 100 litų. Gaila, kad nėra pirkėjų. Ir patalpas radome pigiai - jų nuoma kainuoja tik 10 litų už kvadratinį metrą. Parduotuvės veiklos sąnaudos per mėnesį sudaro 2000 litų be asortimento atnaujinimo. Norint atnaujinti visą asortimentą, tektų išleisti 5000 litų. Žodžiu, kol kas nesidžiaugia šiuo verslu", - guodėsi Ieva.

Ne veltui "Sentauro" atstovė tikino, kad strateginis dalykas šiame versle yra prekybos vieta. "Ji turi būti patogi privažiuoti, prieiti, taigi miegamasis rajonas tam nėra tinkama vieta. Žmonės po darbo būna jau pavargę, ateina kaip į parodą, pasižiūri, ir tiek. Didžiausi žmonių srautai būna pietų metu ten, kur įsikūrę daugiau darboviečių", - neslėpė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"