TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dialogas tarp žemynų užsimezgė Vilniuje

2009 10 20 0:00
Per aukšto rango transporto atstovų iš 16 Azijos valstybių ir 27 ES šalių susitikimą Vilniuje aptariama, kokios jungtys turėtų sujungti Europos ir Azijos žemynus.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pirmadienį Azijos ir Europos transporto srities politikai bei verslo atstovai susirinko į dviejų dienų Azijos-Europos transporto ministrų susitikimą (ASEM), pirmą kartą surengtą Vilniuje, ir kartu vykstantį transporto plėtros forumą.

Tai pirmas tokio aukšto rango transporto atstovų iš 16 Azijos valstybių ir 27 Europos Sąjungos (ES) šalių susitikimas Lietuvoje. Per jį aptariama, kokios jungtys turėtų sujungti Europos ir Azijos žemynus.

Į transporto plėtros forumą susirinkę verslininkai iš abiejų žemynų nagrinėjo svarbiausias pasaulio ekonomikos, tarptautinio transporto ir logistikos verslo tendencijas, dėstė požiūrį į transporto infrastruktūros tarp Europos ir Azijos poreikius bei būtinas investicijas, diskutavo apie viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pažymėjo Lietuvos svarbą tarpžemyninio verslo kontekste. "Vilniuje vykstantis pirmasis Azijos-Europos transporto plėtros forumas siunčia aiškią žinią - Lietuva neapsiriboja savo regionu, ji yra globalių verslo procesų iniciatorė, globalių transporto koridorių ir logistikos grandinių žaidėja", - kalbėjo ministras.

Tebevykstant transporto plėtros forumui Vilniuje prasidėjo ir pirmasis ASEM transporto ministrų susitikimas. Jame dalyvauja 35 valstybių delegacijos iš abiejų žemynų: ASEM šalių narių (ES ir Pietryčių Azijos valstybių) transporto ministrai ir jų atstovai, aukšti Europos Komisijos (EK) pareigūnai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ASEAN sekretoriato atstovai.

Jungtis su Azija

Pirmąja ASEM pasirašyta bendra deklaracija tapo Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos susitarimas bendradarbiauti sujungiant Rytų-Vakarų transporto koridorių iš Azijos į Europą sausumos keliu. Ją pasirašė E.Masiulis, Baltarusijos susisiekimo ministras Ivanas Ščerbo ir Kinijos transporto ministras Li Senglin. Deklaracijoje pabrėžiama būtinybė stiprinti žemynų bendradarbiavimą plėtojant sausumos jungtims būtiną transporto infrastruktūrą, imtis bendrų transporto politikos priemonių, kurti visoms susijusioms šalims prieinamą transporto sistemą, jungiančią Aziją ir Europą, bei konkurencingą transporto ir logistikos grandinę.

Rusijos ir Kazachstano, be kurių Azijos-Europos koridorius yra neįmanomas, atstovai į ministrų susitikimą neatvyko, tačiau tikimasi, kad šios šalys rems jo plėtrą. Tada daugiau Kinijos ir kitų Azijos valstybių krovinių iš Azijos į Europą keliautų per Lietuvą, per Klaipėdos uostą. Kol kas nenurodoma, kada tas transporto koridorius galėtų pradėti veikti.

Postūmis "Rail Balticai"

Itin svarbi Lietuvai tema, aptarta per ASEM susitikimą, yra geležinkelio projekto "Rail Baltica" perspektyva. Prieš prasidedant tarptautiniam transporto plėtros forumui baimintasi, kad kelerius metus tik deklaracijose egzistuojantis projektas gali būti išbrauktas iš ES prioritetinių transeuropinio transporto tinklo TEN-T projektų sąrašo. Tačiau vakar, EK transporto komisarui ir Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos transporto ministrams pasirašius jungtinę deklaraciją dėl "Rail Balticos" plėtros, jis įgavo realesnį pavidalą. "Tai Lietuvos ir kitų valstybių, per kurias turėtų driektis "Rail Baltica", patvirtinimas, kad šis projektas mums yra aktualus, kad šalys, nepaisydamos ekonominio sunkmečio, toliau jį plėtoja", - komentavo E.Masiulis.

Ministras pranešė, jog pirmadienį per pasitarimą Vyriausybė patvirtino veiksmų planą, kad geležinkelio vėžė būtų tiesiama ant jau esančių geležinkelio linijų, o ne nauja. Taip siekiama sutaupyti apie milijardą litų, nes nereikės išpirkti savininkų valdomų žemės sklypų, pavyks išvengti kitų išlaidų.

Projekto "Rail Baltica" koordinatorius Pavelas Telička sveikindamas Vyriausybės sprendimą pažymėjo, kad būtina imtis konkrečių darbų. Planuojama, jog per pirmąjį projekto "Rail Baltica" etapą EK turėtų skirti Lietuvai 90 mln. eurų (310,8 mln. litų), o Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį sujungsiantis geležinkelis galėtų pradėti veikti 2014-ųjų pabaigoje.

Verslininkų nuomonė

Daugiau kaip 200 dalyvių, susirinkusių į transporto plėtros forumą, diskutavo apie ekonominės situacijos įtaką logistikos verslui, infrastruktūros padėtį, įvairių transporto sektorių perspektyvas, problemas ir galimybes jas išspręsti. Forume dalyvavo stambių Europos ir Azijos įmonių vadovai, Tarptautinės kelių transporto sąjungos, Pasaulio banko ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.

Nyderlandų banko "Fortis Merchant" Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Guy Verberne'as pabrėžė, kad ekonomika gali sulaukti antros recesijos bangos, tačiau jei vyriausybės laikysis taupymo politikos, jos tikriausiai pavyks išvengti. "Maersk Line" Europos skyriaus vadovas Vincentas Clercas atkreipė dėmesį į jūrų transporto problemas. "Pasaulinės prekybos mastai šiandien sumažėję dar labiau nei per 1929 metų krizę. Didžiausia problema, kad mes to nesitikėjome, o šalys dabar yra labiau susijusios nei bet kada, todėl stringant prekių srautui vienoje valstybėje stoja visa prekybos grandinė", - dėstė jis. Specialisto manymu, krovinių gabenimo išlaidas galėtų sumažinti itin dideli laivai, plukdantys tūkstančius krovininių konteinerių, ir didėjantis Europos šalių eksportas į Azijos valstybes.

Rusijos geležinkelių vyresnysis viceprezidentas Borisas Lapidusas pristatė transsibiro geležinkelio projektą - stambią sausumos jungtį tarp Rytų ir Vakarų. Dabar prekiniai traukiniai šiuo geležinkeliu nuo pradinės iki galinės stoties važiuoja 10,8 dienos, o atlikus numatytus rekonstrukcijos darbus krovinių gabenimas sutrumpėtų iki 7 dienų. Projektu susidomėjęs Europos geležinkelių pramonės asociacijos generalinis direktorius Michaelis Clauseckeris apibendrino esamą transporto infrastruktūros padėtį: "Išplėtoti infrastruktūrą yra politinis iššūkis, nes jei nėra tinkamos infrastruktūros, transportas negali egzistuoti."

Per dvi diskusijų dienas suformuotą verslo požiūrį į Europos ir Azijos susisiekimo sistemos plėtrą forumo dalyviai šiandien pateiks ASEM transporto ministrų susitikimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"