TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didėja bankų nuostoliai

2009 10 22 0:00

Baltijos šalyse veikiantys švedų valdomi komerciniai bankai skaičiuoja piniginius bei kadrų nuostolius ir gailisi dėl savo klaidų.

Didžiausias Lietuvoje SEB bankas šiemet per tris ketvirčius patyrė 626,4 mln. litų, o banko grupė - 942,8 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB banko grupė Lietuvoje šiemet uždirbo 239 mln. litų veiklos pelno, neatskaičius mokesčių, atidėjimų paskoloms ir vienkartinių nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidų, tačiau dėl atidėjimų galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per devynis mėnesius patyrė 942,8 mln. litų grynojo nuostolio. Banko kapitalo bazė bus stiprinama dalį banko nuostolių dengiant papildomais akcininkų įnašais. Šiemet sausį-rugsėjį SEB banko grupė Lietuvoje padarė 1,179 mlrd. litų atidėjimų paskoloms, per tą patį 2008-ųjų laikotarpį - 51,3 mln. litų.

Vakar iš posto pasitraukė SEB bankui beveik ketverius metus vadovavęs Audrius Žiugžda. Nuo šiol jam vadovaujantis Raimondas Kvedaras žada ieškoti kompromisų su klientais.

Skubėdami Baltijos šalyse užimti kuo didesnę rinkos dalį Švedijos bankai neišvengė klaidų pernelyg gausiai finansuodami nekilnojamojo turto ir mažmeninės prekybos sektorius, todėl iš dalies yra atsakingi už ekonomikos griūties pasekmes. Tai pripažino Švedijos "Swedbank" vyriausioji ekonomistė Cecillia Hermansson, kurią cituoja "Verslo žinios". Ji prognozavo, kad ūkis pradės stabilizuotis artėjant kitų metų vasarai. Anot C.Hermansson, valstybė ir verslas neturėtų kliautis vien bankų pinigais, reikalingi skolintojai, kurie gali suteikti rizikos kapitalo naujiems verslams pradėti.

"Žvelgdami į netolimą praeitį turime pripažinti, kad Švedijos bankai iš tiesų yra atsakingi už ūkio padėtį Baltijos šalyse. Tačiau šią atsakomybę dalijamės su rinkos dalyviais ir politikais. Svarbu pripažinti, kad negerai vertinome riziką, ypač esant fiksuotam valiutos kursui. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švedijoje taip pat pernelyg daug kapitalo nutekėjo į privatų sektorių, tokiu atveju ekonomika gali labai greitai perkaisti", - teigė ji. Anot "Swedbank" ekonomistės, dabar jau akivaizdu, kad praeityje bankai klydo pernelyg gausiai finansavę nekilnojamojo turto sektorių, galbūt iš dalies ir mažmeninę prekybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"