TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didėja įmonių pajamos, bet ne pelnas

2013 06 19 6:00
A.Izgorodinas LŽ archyvo nuotrauka

Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ūkyje buvo nužymėtas įmonių pajamų didėjimu, augančia pelningai dirbančių įmonių dalimi, tačiau mažėjančiais pelningumo rodikliais.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį pelningai dirbo 58,6 proc. nefinansinių paslaugų ir gamybos įmonių. Tai geresnis rodiklis, negu buvo praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, kai pelningai dirbo 57,7 proc. įmonių, ir ketvirtąjį ketvirtį (57,8 proc.).

Statistikai pažymi, kad tradiciškai sunkiausias pirmasis metų ketvirtis būna statybos sektoriui. Statybos įmonių pelningumo koeficientas buvo -25,8 proc., o aukščiausiais pelningumo rodikliais išsiskyrė farmacijos ir socialinių paslaugų, neįskaitant apgyvendinimo, veikla – atitinkamai 32,2 proc. ir 40,9 procento.

Spaudžia žaliavos ir energetika

Bendras Lietuvoje veikiančių įmonių pelningumas šių metų pradžioje buvo 3,6 proc., arba 0,4 proc. mažesnis negu prieš metus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ pažymėjo, kad bendrovių pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 10,5 proc. didesnės negu prieš metus, tačiau bendras pelnas padidėjo tik 0,6 procento. Dar ryškesnė ši tendencija buvo pramonės įmonių veikloje. Jų pajamos šių metų pradžioje buvo 8,6 proc. didesnės negu prieš metus, tačiau pelnas ketvirtadaliu sumažėjo. Pramonės įmonių pelningumo koeficientas, anot A.Izgorodino, sumažėjo nuo 3,6 proc. praėjusių metų pirmąjį ketvirtį iki 2,4 proc. šiemet.

Tokią padėtį analitikas aiškina pirmiausia žaliavų kainų tarptautinėje rinkoje ir energijos išteklių kainų Lietuvoje spaudimu. Eurostato duomenimis, gamtinių dujų kaina Lietuvos pramonės įmonėms yra penkta didžiausia Europos Sąjungoje (ES) ir 20 proc. viršija ES vidurkį. Elektros energijos kaina pramonės vartotojams Lietuvoje yra septinta didžiausia ES ir bendrijos vidurkį viršija 14 procentų.

"Energijos išteklių kainos Lietuvoje dabar yra istoriškai aukščiausiame lygyje ir tai apsunkina Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumą ES rinkoje. Todėl įmonės negali didinti savo produkcijos kainų tiek, kiek brangsta žaliavos ir energija. Šį skirtumą įmonės mažina savo pelno sąskaita", – pramonės įmonių pelningumo rodiklių kritimą aiškina A.Izgorodinas.

Vartojimas neatsigauna

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė LŽ irgi pažymėjo žaliavų kainų reikšmę, bet kartu atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmąjį ketvirtį įmonėms pigiau kainavo transporto degalai. Todėl geresniais pelningumo rodikliais galėjo girtis transporto įmonės, juolab, nors ir neatsigauna vartojimas ES valstybėse, eksporto iš Lietuvos lygis per metus padidėjo 15 procentų.

"Pajamomis dauguma Lietuvos įmonių jau prisivijo ar netgi pralenkė prieškrizinį lygį, tačiau pelningumas yra perpus mažesnis", – nurodo banko analitikė. Pasak jos, lieka gerokai mažesnės ir gyventojų pajamos, realiosios pajamos toliau mažėja, todėl vidaus vartojimas Lietuvos įmones paremia labai silpnai. Antai per metus mažmeninės prekybos įmonių pajamos padidėjo vos 2 procentais. Pasak V.Tauraitės, silpna paklausa vidaus rinkoje nei gamintojams, nei prekybininkams neleidžia nustatyti tokių maržų, kokios buvo iki krizės.

Jos nuomone, jau reikėtų laukti aktyvesnio algų kilimo ir daugiau investicinių projektų. Dėl to įmonių pelningumo rodikliai, jos nuomone, artimiausiu metu negerės, tačiau apskritai Lietuvos ūkis, ypač ES valstybių kontekste, anot V.Tauraitės, neabejotinai demonstruoja augimo ženklus.

Tokią kryptį liudija ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuolat fiksuojamas pramonės vadovų lūkesčių indeksas – apklausti visų pramonės šakų įmonių vadovai pirmąjį šių metų ketvirtį liudijo teigiamas nuotaikas ir daugeliu atvejų geresnes negu prieš metus.

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas 2013 m. I ketvirtį

Pramonės šakaIndeksas, proc.Pokytis per metus
Apdirbamoji pramonė67+1
Chemijos pramonė70+4
Maisto ir gėrimų pramonė740
Medienos ir baldų pramonė65+1
Metalo, mašinų ir įrenginių pramonė86+11
Tekstilės ir drabužių pramonė81+10

Pastaba. Lūkesčių indekso reikšmė yra teigiama, kai viršija 50 procentų.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"