TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didėjančios algos gelbsti ne visus

2006 05 30 0:00
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė mano, kad gali praeiti apie 10 metų, kol mūsų šalies vidutinis darbo užmokestis pasieks ES valstybių vidurkį.
Gintaro Mačiulio nuotr.

Statistikai skelbia, kad vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo dešimtadaliu. Nors specialistai teigia, kad tokia tendencija išliks ir ateityje, mažas algas gaunantys darbuotojai realaus finansinio pagerėjimo taip greitai nepajus.

Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis per metus pakilo 13,2 proc. ir pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 1437 litus. Palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, atlyginimai sumažėjo 1,1 procento.

Valstybinių įstaigų darbuotojai vidutiniškai uždirba apie 1501 litą - 12,1 proc. daugiau nei tuo pat laiku prieš metus. Privačiame sektoriuje atlyginimai pakilo 14,4 proc. ir dabar sudaro 1395 litus. Tiesa, įvertinus kainų didėjimą, per metus vidutinis darbo užmokestis realiai pakilo 8,1 procento.

Vidurkis nerodo realybės

"Palyginti su senosiomis ES šalimis, Lietuvoje atlyginimai didėja gana sparčiai. Bet reikia įvertinti, kad pradinis lygis Lietuvoje yra žemas, ir apie 10 proc. padidėjęs darbo užmokestis iš esmės nieko nekeičia", - LŽ sakė socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.

SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė mano, kad gali praeiti apie 10 metų, kol mūsų šalies vidutinis darbo užmokestis pasieks ES valstybių vidurkį.

Specialistai nesistebi, kad gyventojų nedžiugina optimistiniai Statistikos departamento paskelbti rezultatai. Budrytė atkreipė dėmesį, kad darbo užmokestis nerodo perkamosios gyventojų galios. "Kai kuriais aspektais Lietuva ne taip blogai atrodo, nes maisto produktų ir daugelio paslaugų sektoriuje lietuvių perkamoji galia nedaug skiriasi nuo kitų ES šalių gyventojų. Tačiau drabužių ir avalynės daugelis neįperka", - sakė Budrytė. Lazutka teigia, jog realų žmonių gerbūvį galima įvertinti tik diferencijuojant darbo užmokestį. "Žmonėms, kurie uždirba kelis tūkstančius litų, 10 proc. didėjimas yra juntamas. Tačiau 10 proc. didesnė alga tikrai nepakeis 600 litų uždirbančių žmonių gyvenimo", - kalbėjo jis.

Atlyginimai didės

Statistikos departamento specialistų nurodyti pagrindiniai vidutinio atlyginimo kilimą nulėmę veiksniai yra pernai liepą padidinta minimali mėnesio alga (nuo 500 litų iki 550 litų), minimalus valandinis atlygis (nuo 2,95 lito iki 3,28 lito) bei padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams. Budrytė vienu iš pamatinių veiksnių laiko įtampą darbo rinkoje, susidariusią dėl mažėjančios darbo jėgos pasiūlos. "Darbdaviai skundžiasi, kad nėra lengva susirasti gerų darbuotojų. Jų paklausa nemažėja. Tai savo ruožtu verčia rimčiau skatinti darbuotojus ir taip kompensuoti jų stygių", - sakė Budrytė.

Bankų analitikai rengiamose apžvalgose prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis ir toliau gana sparčiai kils. Tai lems dėl emigracijos masto senkantys darbo jėgos ištekliai vietos rinkoje. Didėjantis daugelio įmonių veiklos efektyvumas ir pelningumas sudarys sąlygas didinti algas darbuotojams, nekeliant produkto kainos ir neprarandant konkurencingumo. Be to, nuo šių metų liepos valstybė 50 litų padidins minimalų darbo užmokestį ir 6 proc. sumažins gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"