TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didėjantis gyventojų uždarbis ‒ ir vartojimui, ir santaupoms

2015 12 29 10:44
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

2015 metų pradžioje sumažėjęs namų ūkių vartojimas netrukus vėl stiebėsi į viršų, perkopdamas ankstesnių metų rodiklius. Šalies statistikos departamento išankstiniais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį bendrosios namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 4,8 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, gerėjanti gyventojų finansinė padėtis sudaro palankias sąlygas ne tik didesniam vartojimui, bet ir santaupų rezervo didinimui.

Pirmąjį 2015 m. ketvirtį gyventojų vartojimo išlaidos sudarė 5,4 mlrd. eurų, antrąjį ketvirtį ši suma augo iki 5,9 mlrd. eurų, o trečiąjį – pasiekė 6,2 mlrd. eurų. O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad pastaroji suma yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį.

„Šiemet gyventojų vartojimo išlaidos pasiekė naujas aukštumas. Gyventojai sau leido pirkti daugiau nei bet kada anksčiau, o tam palankias sąlygas visų pirma sudarė augantis vidutinis darbo užmokestis. Natūralu, kad gerėjant finansinei situacijai, daugiau žmonių galėjo sau leisti didesnes išlaidas. Gerėjančią gyventojų finansinę situaciją rodo ir tai, kad daugiausia augo išlaidos ne maistui, o kitoms ne pirmo būtinumo prekėms“, – teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Odeta Bložienė /Swedbank nuotrauka

Maistui, gėrimams ir tabako gaminiams lietuviai per tris pirmuosius šių metų ketvirčius išleido 2,9 mlrd eurų, arba 2,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 metais. Tuo tarpu drabužiams, avalynei, technologijų įrenginiams, baldams, knygoms ir kitoms ne maisto prekėms skiriama pinigų suma augo dar sparčiau – 6 proc. iki 2,4 mlrd. eurų.

O. Bložienė primena, kad prieš euro įvedimą šalyje buvo nerimaujančiųjų dėl galimo kainų šuolio. Pasak jos, nors paslaugų sektoriuje kainos kilo, dažniausiai vartojamų maisto produktų kainos keitėsi nežymiai, o dalis jų netgi pigo. „Statistikos departamento duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų rugsėjo mėnesio produktų kainas, kiek pabrango žuvis, bulvės, tačiau sumažėjo maltos kiaulienos, paukštienos, fermentinio sūrio, o taip pat ir degalų kainos. Todėl būtų neteisinga teigti, kad euro įvedimas šalies gyventojams atnešė vien tik neigiamus kainų pokyčius. Dauguma Statistikos departamento vertintų prekybininkų dažniausiai vartojamų produktų kainas perskaičiavo sąžiningai“, – euro valiutos įtaką kainoms komentuoja „Swedbank“ atstovė.

Pasak jos, sparčiau nei kainos augo šalies gyventojų vidutinio darbo užmokesčio rodiklis. Pirmąjį šių metų ketvirtį, atskaičius mokesčius, lietuvio mėnesinis atlyginimas siekė beveik 544 eurus. Trečiąjį ketvirtį jis buvo jau beveik 5 proc. didesnis – 569 eurai. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo beveik 28 eurais didesnis.

Tiesa, vertindama vidutinio uždarbio pokyčius, O. Bložienė pastebi, kad augančiu atlyginimu džiaugėsi ne visi gyventojai: „Turėtume įvertinti tai, kad vidutinis uždarbis įvairiose srityse augo nevienodai. Taip atsitiko ten, kur yra didesnė konkurencija dėl darbuotojų, vyrauja aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos. Visgi bendrojo šalies gyventojų vidutinio uždarbio poslinkis į teigiamą pusę džiugina ir teikia vilčių, kad Lietuvos gyventojai finansine prasme pamažu vejasi kitas Europos šalis.“

Pastaruosius porą metų svyravęs nedarbo lygis 2015 m. nuosekliai mažėjo, o trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė žemiausią lygį per paskutinius trejus metus – 8,3 procentus. Tačiau, pasak O. Bložienės, skubėti džiaugtis dėl to neverta: „Nors nedarbo lygis šalyje šiemet yra mažesnis nei pernai, tačiau darbuotojų skaičius didelių šuolių į viršų taip pat nepatyrė. Šių metų trečiąjį ketvirtį darbuotojų skaičius šalyje sudarė kiek daugiau nei 1,2 mln., o tai yra tik 2,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bandydami atsakyti į klausimą, kas padėjo sumažinti nedarbą, atsakymą, ko gero, rastume įvertinę emigracijos srautus. Šiemet išvyko daugiau nei 37 tūkst. lietuvių, o tai yra beveik trečdaliu daugiau nei pernai metais. Deja, to paties negalime pasakyti apie sugrįžtančių lietuvių srautą.“

Nors išvykstančiųjų skaičius didėjo, emigrantų perlaidos Lietuvoje likusiems artimiesiems mažėjo. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius lietuvius pasiekė daugiau nei 800 mln. eurų, arba ketvirtadaliu mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

„Ankstesniais metais emigrantų perlaidos sudarė gana reikšmingą namų ūkių vartojimo išlaidų dalį – apie 7 procentus. Tačiau šiemet ši dalis sumažėjo iki 4,8 procentų, – skaičiuoja „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertė. – Ko gero, šiam staigiam pokyčiui įtakos turėjo vyriausybės ketinimai apriboti socialines išmokas ir kompensacijas asmenims, gaunantiems giminaičių paramą. Tačiau tai taip pat rodo, kad gyventojai gali daugiau vartoti naudodamiesi savo pačių pajamomis ar santaupomis, o ne užsienyje gyvenančių artimųjų parama.“

Vertindama gyventojų finansines galimybes kitais metais, O. Bložienė primena, kad po Naujųjų metų augs ir minimalus mėnesinis atlyginimas (iki 350 eurų), ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (iki 200 eurų). Taip pat dukart didės papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis už kiekvieną auginamą vaiką – nuo 60 iki 120 eurų. Taigi nedidelį finansinį pakylėjimą pajus minimalias pajamas uždirbantys ir vaikų turintys gyventojai.

Nors augant pajamoms bus daugiau galimybių vartojimui, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė gyventojams rekomenduoja dalį pinigų nepamiršti atidėti ir taupymui. Pasak jos, dabar – tinkamiausias metas auginti finansinį rezervą.

Komentaro autorė Odeta BLOŽIENĖ, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"