TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Didėjantis žemės mokestis

2015 10 29 6:00
Turėtų būti įvestas vienas bendras mokestis nekilnojamajam turtui ir žemei, nes esant dviem mokesčiams atsiranda neskaidrumas. LŽ archyvo nuotraukos

Jau trečius metus žemės mokesčio našta didėja ir dar didės, bet rinka neišsibalansavo: įmonės ir gyventojai neatsikrato savo turimų žemių, be to, yra labiau suinteresuoti prikelti apleistus ir nenaudojamus plotus.

Kaip žinoma, nuo 2013 metų naujas Žemės mokesčio įstatymas nustatė, kad šio mokesčio bazė yra mokestinė žemės vertė, kuri atitinka to sklypo vidutinę rinkos vertę – nebe nominalią indeksuotą žemės vertę. Pakeitus mokesčio bazę, žemės sklypų vertė ūgtelėjo kelis ar net kelias dešimtis kartų.

Mažiausiai skiriasi žemės ūkio paskirties sklypų nominali indeksuota bei vidutinė rinkos vertės, o labiausiai - komercinės paskirties žemės sklypų vertės.

Artėjama prie rinkos vertės

Siekiant palengvinti mokesčių naštą dėl perėjimo prie rinkos vertinimo, 2013–2016 metais žemės mokestinė vertė skaičiuojama taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas: pernai mokestinės vertės didėjimas buvo mažinamas 60 proc., o šiemet – 40 procentų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina: jei 2015 metų mokestiniu laikotarpiu, palyginti su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu, žemės sklypo, įskaitant ir apleistą žemę, vieno aro mokestinė vertė padidėja, tai iš jos atimama 40 proc. vertės padidėjimo.

Kitąmet žemės mokestinė vertė bus mažinama 20 proc., o 2017 metais žemės mokestį reikės mokėti jau nuo visos sklypo vidutinės rinkos vertės.

Mažinamas pereinamojo laikotarpio koeficientas reiškia, kad jei savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas nepakito, o žemės vertė išliko tokia pati, žemės mokesčio reikės mokėti daugiau. 2015 metų savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai paskelbti VMI svetainėje. Jie, priklausomai nuo savivaldybės, svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Įvertinęs didžiųjų savivaldybių patvirtintus tarifus Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad savivaldybės laikosi pažadų gyventojų ir verslo neapkrauti mokesčiais. Kita vertus, jų sumažinti tarifai visiškai nekompensuos tebedidėjančio žemės mokesčio.

LNTPA užfiksavo, kad Kauno miesto savivaldybėje žemės mokesčio tarifas proporcingai mažėja: 2014 metais jis buvo 0,13 proc., 2015 metais sumažintas iki 0,9 proc., 2016 metais – iki 0,7 procento. Proporcingo mažėjimo tendencija pastebima ir Panevėžyje, Šiauliuose.

Vilniaus regione tarifas liko stabilus, nors sostinės savivaldybėje 2016 metams jis jau sumažintas nuo 0,3 proc. iki 0,2 procento. Vilniaus mieste tarifas nesikeičia ir išlieka 0,6 procento.

Vienintelė Klaipėda tarifą šiek tiek padidino: 2014 metais jis buvo 0,05 proc., 2015 metais ir 2016 metais jis siekia 0,16 procento.

„Mokesčio tarifo mažinimo priežasčių gali būti įvairių – praėję metai buvo rinkimų, ir savivaldybės, matyt, nenorėjo didinti tarifo 2015 metais, kad neprarastų populiarumo. Vis dėlto jos laikosi pažadų, taigi suma, kurią tikimasi surinkti iš žemės mokesčio, manome, ypač nedidės“, – sakė M. Statulevičius.

Tačiau Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas, savivaldybių nustatytus tarifus kritikavo. Esą jie daugeliu atvejų liko analogiški ankstesnių metų tarifams.

M. Statulevičius priminė, kad žemę pradėjus vertinti pagal rinkos kainą, gyvybingose miesto teritorijose vidutiniškai jos vertė išaugo ne procentais, o kelis kartus. Būta ir įspūdingų vertės šuolių, ypač miestų centruose, kur žemės vertė ūgtelėjo ir 10–30 kartų, o vienetiniu atveju – ir 100 kartų.

Registrų centras nurodė, kad mažiausiai skiriasi žemės ūkio paskirties sklypų nominali indeksuota ir vidutinė rinkos vertės, o labiausiai šios vertės skiriasi komercinės paskirties žemės sklypų segmente.

Savivaldybės gali už nenaudojamą ar apleistą žemę nustatyti didelius tarifus ir taip paskatinti šią žemę parduoti.

Stumtelėjo parduoti ir tvarkytis

Vertinant rinkos aktyvumą, anot K. Kristinaičio, išskirtinių pokyčių nėra – nenutiko taip, kad baimindamiesi didėsiančių žemės mokesčių gyventojai suskubtų savo žemę parduoti. „Bet pastaruoju metu įsigalioję pakeitimai mažino žemės paklausą. Politiniais sprendimais sumažinus paklausą gal buvo tikimasi, kad kainos labai kris. Namų valdų ir daugiabučių namų statybos sklypų segmentuose tai iš dalies ir įvyko, bet padėtis dabar stabili. Tiesa, reikia pastebėti, kad kritimas sutapo su pasauline finansų krize, taigi įtakos tam turėjo ne vien mokesčių pakeitimai“, – svarstė jis.

M. Statulevičius taip pat teigė, kad padidėjęs žemės mokestis tik stumtelėjo pardavimą, tačiau itin reikšmingos įtakos aktyvumui rinkoje neturėjo. Esą daugiau lėmė kiti tuo pat metu priimti teisės aktai, pavyzdžiui, apribojantys galimybę pirkti žemę siekiant stambinti ūkius ir pan.

Tiesa, padidėjęs žemės mokestis neabejotinai paveikė rinką miestuose – įmonės į savo investicinius planus turėjo įtraukti didėjančias sąnaudas už žemę. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka yra auganti, taigi mokesčių, esant normalioms sąlygoms, turėtų būti sumokama daugiau nei dabar.

M. Statulevičius pastebėjo ir vienareikšmiškai teigiamą aspektą: savivaldybės griežtai apmokestina apleistą ir nenaudojamą žemę. Vilniuje šiai žemei taikomas 3 proc., Kaune, Palangoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – 4 proc. mokesčio tarifas.

„Savivaldybės aktyviai naudojasi mokestinėmis priemonėmis išjudinti tam tikrose zonose, ypač mieste, nenaudojamas ir apleistas teritorijas. Nustatydamos didelius mokesčius savivaldybės skatina šias teritorijas atnaujinti arba parduoti“, – sakė asociacijos direktorius.

Reikia vieno mokesčio

Nors pereinamasis laikotarpis gana sėkmingai leido išvengti smūgio žemės sklypų rinkoje, pašnekovai apmokestinimo tvarką kritikavo. K. Kristinaitis patikslino, kad pats principas apmokestinti žemę nuo vidutinės rinkos vertės yra geras, tačiau turėtų būti įvestas vienas bendras mokestis nekilnojamajam turtui ir žemei.

„Anksčiau, kai žemė buvo apmokestinama nuo nominalios indeksuotos jos vertės, Finansų ministerijos atstovai dar būdavo gana teisūs sakydami, kad žemės apmokestinimas yra simbolinis, todėl pastatai apmokestinami didesniu tarifu. Tačiau kai žemės mokestį padidino beveik iki 5 kartų ir tuoj bus priartėta prie 100 proc. žemės apmokestinimo nuo vidutinės rinkos vertės, nekilnojamojo turto mokestis nepakito arba jo tarifai buvo netgi didinami. Nėra jokios logikos“, – teigė K. Kristinaitis.

M. Statulevičius priminė, kad dar 2011 metais LNTPA buvo parengusi žemės ir NT mokesčių sujungimo įstatymo projektą. Apmokestinimas dviem skirtingais mokesčiais neretai dubliuojasi, nes dalis pastato vertės priklauso nuo žemės vertės. „Esant dviem mokesčiams atsiranda neskaidrumas, ir mokesčių sistemoje velnias koją gali nusilaužti. Be to, kai kas permoka – ir permoka nemažai“, – teigė K. Kristinaitis.

Planuoja surinkti daugiau

Žemės mokestį gyventojai ir įmonės šiemet privalo sumokėti iki lapkričio 16 dienos.

VMI prognozuoja, kad į savivaldybių biudžetus iš viso pavyks surinkti apie 27 mln. eurų žemės mokesčio: gyventojai biudžetus papildys apie 23 mln. eurų, įmonės – apie 4 mln. eurų.

Pernai apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė beveik 23 mln. eurų. Iš viso šalyje yra per 971 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 673 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Nors deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 2 dienos, jau dabar telefonuose mokesčių mokėtojai, pasinaudodami e.VMI programėle, gali peržiūrėti visą svarbiausią informaciją apie mokėtiną žemės mokestį ir laiku įvykdyti prievolę. Mokėtinas mokesčio sumas vartotojai jau taip pat gali rasti „Mano VMI“ sistemoje, o elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pradėtos publikuoti deklaracijos, kuriose gyventojai bei įmonės gali rasti išsamią informaciją apie jų valdomus sklypus, pritaikytą savivaldybės nustatytą žemės mokesčio tarifą bei kitą informaciją. Žemės savininkus, kurie dar nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos artimiausiu metu pasieks paštu.

VMI primena, kad žemės mokesčio mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir jo kontaktai – galima pasitarti.

Iki termino pabaigos nesumokėjus žemės mokesčio skaičiuojami delspinigiai. Šiuo metu taikomas 0,03 proc. delspinigių dydis už kiekvieną dieną, skaičiuojamą po deklaravimo termino.

Vertės skirtumai

Nominali indeksuota sklypo vertė buvo nustatoma remiantis žemės našumu, pavyzdžiui, kiek grūdų galima užauginti atsižvelgiant į dirvožemio kokybę. Taip vertinant ne žemės ūkio paskirties žemę, kurios vertę lemia komercinis patrauklumas, atstumai nuo traukos centro ir kiti veiksniai, atsiranda didelis nuokrypis nuo realios jos rinkos vertės. Indeksuota vertė nėra susieta su NT rinkos pasikeitimais ir, jeigu nesikeičia sklypo kadastriniai rodikliai, ji nekinta nuo apskaičiavimo datos.

Vidutinė rinkos vertė priklauso nuo NT rinkos pokyčių bei aplinkybių.

Tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais. Aktualią vidutinę rinkos vertę galima pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje.

Registrų centras tik apskaičiuoja žemės mokestinę vertę – žemės mokestį kiekvienam savininkui nustato VMI.

Nesutinkantieji su nustatyta mokestine verte turi teisę per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios (t. y. nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.) teikti prašymą NT mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus žemės individualų vertinimą.

Šaltinis: Registrų centras

Mokesčio suma už žemę, eur

2015 m.2014 m.2013 m.
Fiziniai asmenys23 142 26319 440 16216 049 615
Juridiniai asmenys4 234 6633 378 2962 623 630
Bendra priskaičiuoto mokesčio suma27 376 926 22 818 45818 673 245

Šaltinis: VMI

Pirkimo sandoriais perleistų žemės sklypų skaičius

Mėnuo2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.2015 m.
0125743533380830463055
0229883460484336933385
0337794680492750383968
0442024891562369164851
0545895816640543644614
0643824969555641724950
0742014482548446634958
0843044602502840264678
0946074597571844054831*
104404586568074833
114622484461934730
1255364578102255171

* Duomenys negalutiniai.

Šaltinis: Registrų centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"